Pozneris paaiškino, kodėl Rusijos žiniasklaida blokuojama Baltijos šalyse

Žurnalisto įsitikinimu, toks priekabiavimas leidžia manyti, kad Baltijos valstybių valdžia neturi argumentų, kuriais remdamasi galėtų priešintis žiniasklaidos veiklai
Sputnik

VILNIUS, gruodžio 9 — Sputnik. Rusijos žurnalistas Vladimiras Pozneris įvertino situaciją su Rusijos žiniasklaida Baltijos šalyse. Jis taip pat pakomentavo savo interviu Lietuvos portalui "Delfi", kurio žurnalistai, jo manymu, bandė išprovokuoti jį antirusiškai pozicijai.

Vilniaus teismas atmetė Sputnik Lietuva vyriausiojo redaktoriaus skundą

Anot Poznerio, šiandien antirusiškas nuotaikas Lietuvoje skatina vyriausybė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Žurnalisto manymu, stebėtina tai, kad Lietuvos portalas nusprendė paprašyti jo interviu. Tuo pat metu jis pabrėžė, kad labai gerai suprato, jog žurnalistai bandys sugauti jį dėl kažko panašaus, kas galėtų sukelti "nedidelę sensaciją".

"<…> tai, kad jie iš viso kreipėsi į mane, gana stebėtina, nes kodėl jiems to reikia? Jie gali ramiai išsiversti be Vladimiro Poznerio ir nutapyti tai, ką nori. Bet vis tiek jie kreipėsi į mane. Tuo pat metu jie yra suinteresuoti kelti klausimus taip, kad įvarytų mane į kampą. Tokios yra žaidimo taisyklės, tai manęs nestebina. To reikia tikėtis, aš žinau, su kuo bendrauju", — sakė jis interviu "Baltnews.lt".

Pozneris taip pat mano, jog situacija, kai blokuojama Rusijos žiniasklaida Baltijos šalyse ir deportuojami žurnalistai, yra nenormali.

"Tai neturi nieko bendro su žiniasklaidos laisve, tai reiškia, kad jie patys akivaizdžiai neturi argumentų, su kuriais galėtų iš tikrųjų priešintis šių portalų ar žurnalistų veiklai", — sakė jis.

Žurnalisto teigimu, Baltijos šalių valdžia elgiasi sovietiškai, blokuodama Rusijos žiniasklaidą. Pozneris mano, kad daug efektyviau būtų rasti tam tikrus argumentus, o blokavimas yra baimės ženklas.

Oi, viskas! Pozneris sukėlė paniką Lietuvos politikams ir žurnalistams

Pozneris taip pat įvertino Baltijos šalių istorijos klastojimą. Anot jo, holokausto neigimas yra nužudytų žmonių atminimo įžeidimas ir nepriimtinas dalykas.

"Aišku, kai paaiškėja, kad asmuo, kuris buvo pakeltas ant pjedestalo kaip pavyzdys, prisidėjo prie to, švelniai tariant, nepatogu. <…> Neva, bet kaipgi taip mūsų herojus staiga tapo budeliu... Taigi, apie tai kalbėti ir nereikia. Aišku, tai savotiškas istorinių faktų panaudojimas, pasakykime taip", — teigė žurnalistas.

Spalį valstybei pavaldžiame portale "Delfi" buvo paskelbtas interviu su Pozneriu. Rusijos žurnalistas paneigė "Rusijos agresijos" mitą sakydamas, kad Maskva nesiruošia pulti Baltijos šalių. Jis taip pat pabrėžė, kad Baltijos valstybių politika yra antirusiška, ir priminė, kad Lietuva nepripažino savo klaidų prisidėjus prie žydų naikinimo ir netgi persekiojo rašytoją Rūtą Vanagaitę.

Politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad Pozneris padarė galingą smūgį Vilniaus "mitologijai" ir sunaikino ją "iki plytos". Anot eksperto, "Delfi" interviu aiškiai parodo, kad Lietuvoje baiminamasi laisvos diskusijos ir kiekvienas žodis prieš ideologiją šokiruoja Baltijos šalių žurnalistus.

Rusijos žiniasklaidos priespauda Baltijos šalyse

Per pastaruosius metus Rusijos žiniasklaida vis dažniau susiduria su priespauda Baltijos šalyse. Tai ypač išryškėjo po Lietuvos prezidento ir Europos Parlamento rinkimų bei balsavimo dviejuose referendumuose, kuriuos agentūra aktyviai apšvietė.

Zacharova paaiškino, kodėl Baltijos šalys varžo Rusijos žiniasklaidą

Šių metų gegužės 28 dieną Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, praėjus dviem dienoms po antrojo prezidento rinkimų turo, kuriame laimėjo nepriklausomas kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda. Žurnalistas buvo apklaustas, apieškotas ir jam buvo įteiktas sprendimas, perspėjantis apie draudimą atvykti į Lietuvą.
Anksčiau paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Kasemo skundą dėl draudimo jam įvažiuoti į Lietuvos teritoriją.

Baltijos šalių valdžia taip pat persekioja žurnalistus, politikus, visuomenės veikėjus ir paprastus piliečius už nesutikimą su oficialiu požiūriu į Vilniaus istoriją. Visų pirma Lietuvoje nacių bendrininkai, vadinamieji "miško broliai", yra laikomi nacionaliniais didvyriais, nepaisant daugybės jų nusikaltimų įrodymų.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad Rusijos žiniasklaida Baltijos šalyse yra persekiojama dėl istorinės tiesos.

Kas yra "miško broliai"

Lietuvoje "miško broliai" yra nacionalistinio ginkluoto judėjimo, veikusio šalyje 1940–1950 metais, dalyviai. Jie prisidėjo prie civilių gyventojų ir sovietų partijos darbuotojų žudymo.
Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie prieštaravo TSRS valdžiai, kariavo fašistinės Vokietijos pusėje, dalyvavo žydų bendruomenės sunaikinime Lietuvoje. Be to, "miško broliai" buvo prisidėję prie civilių žudymo karo metu bei prie Tarybų partijos darbuotojų ir paprastų tarybinei valdžiai palankių piliečių naikinimo.

Pozneris paaiškino, kodėl Rusijos žiniasklaida blokuojama Baltijos šalyse