Rezultatas vienareikšmiškas: "Rusijos gyventojų pasitenkinimas įvairiais gyvenimo aspektais labai išaugo" — nuo darbo ir sveikatos būklės iki buitinių sąlygų ir socialinės padėties, RIA Novosti rašo Irina Alksnis.
Įspūdingiausia teigiama tendencija (net 37 proc. augimas) nustatyta, tiriant šeimos mitybos aspektą. Jei prieš du dešimtmečius sėkmingais šiuo atžvilgiu save laikė 41 proc. respondentų, tai šiais metais — 78 proc.
Čia vertėtų priminti reguliariai vykdomas nuomonių apklausas apie žmonių finansinę padėtį, pagal kurių rezultatus vietinė žiniasklaida masiškai kas keletą mėnesių publikuoja straipsnius su antraštėmis, tokiomis kaip "Rusai neturi pakankamai pinigų maistui".
Beje, tokie tyrimai gali visiškai adekvačiai atspindėti esamą padėtį, tiesiog politikos ir žiniasklaidos interpretuotojams paprasčiau ir naudingiau kurti "haipą", o ne prasmingai suvokti gautą informaciją. Kartais žmonės stengiasi išleisti mažiau pinigų maistui sveikatos sumetimais (noras vartoti mažiau greito maisto ar alkoholio) arba dėl pasikeitusių finansinių prioritetų (noras greičiau išmokėti gautą kreditą), ir ne tik nemažėjant, bet net didėjant pasitenkinimui savo racionu.
Tačiau, remiantis Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centro duomenimis, šeimos finansinė padėtis vis dar tenkina daug mažiau — 46 proc. Nors ir čia augimas yra labai didelis — 21 punktu, nuo 25 procentų 2000 metais.
Šie du rodikliai (mityba ir finansinė padėtis) atspindi svarbiausią pasiekimą ir tikrai aukštos kokybės posūkio tašką — šiuolaikinė Rusija pavalgydino savo žmones, ir ne tik iki sotumo, bet ir su perviršiu. Nei Sovietų Sąjunga, su amžinu deficitu ir produktų "gavimais", nei 90-ųjų Rusija, kai milijonai žmonių iš tikrųjų buvo ant bado slenksčio, negalėjo išspręsti šios problemos. Nenuostabu, kad maisto tema ilgą laiką buvo tarytum sakralinis matmuo šalies visuomenėje.
Būtent todėl ją vis dar atkakliai eksploatuoja atskiros politinės jėgos, negalinčios suprasti, kad ji prarado aktualumą Rusijos visuomenei. Žmonės gali būti nepatenkinti finansine padėtimi, pajamomis ir tuo, kad dar negali gyventi visiškai taip, kaip norėtųsi, tačiau temų "mes nepakankamai maitinamės" arba "mes valgome prastai" (numanoma — dėl valdžios kaltės) masinėje sąmonėje tiesiog nėra, nes to nėra realybėje. O intensyvūs bandymai atgaivinti senąją ideologinę tendenciją tik pasmerkia atitinkamus aktyvistus toliau vegetuoti politikos "pakraščiuose".
Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centro tyrimo teigiamos dinamikos lyderiais taip pat pasirodė dar dvi pozicijos: per du dešimtmečius beveik ketvirtadaliu (atitinkamai 24 ir 23 proc.) padaugėjo žmonių, patenkintų savo pačių išsilavinimu (anksčiau 57 proc., dabar — 81 proc.) ir savo padėtimi visuomenėje (anksčiau 57 proc., dabar — 80 proc.).
Tokių pokyčių priežastis galima aptarti detaliau, tačiau bent vienas dalykas yra visiškai aiškus: tokie pokyčiai rodo reikšmingą vidinio stabilumo, psichologinės gerovės ir, jei norite, net psichikos sveikatos pagerėjimą Rusijos visuomenėje. Beje, į šį momentą taip pat turėtų atsižvelgti jėgos, bandančios destabilizuoti situaciją šalyje.
Na, o nereikšmingiausius pokyčius per dvidešimt metų sociologai užfiksavo — visiškai natūraliai — pačiuose "pamatiniuose" žmogaus gyvenimo aspektuose.
Pasitenkinimas sveikatos būkle išaugo tik trimis punktais (nuo 59 iki 62 procentų), kas yra logiška. Medicina, žinoma, pažengė į priekį, bet ne tiek, kad radikaliai išspręstų problemas, su amžiumi kylančias žmonėms.
Nereikšmingai (5 proc.) pagerėjo bendravimo rato (draugų, kolegų, kaimynų) vertinimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad būtent šis parametras tapo absoliučiu čempionu, įgydamas 90 procentų (2000 m. jis buvo 85), galima užtikrintai pasakyti: išskyrus dešimt procentų, likę rusai gyvena jiems patogioje socialinėje aplinkoje. Na, ir šiek tiek išaugo (nuo 50 iki 57 procentų) dalis tų, kurie patenkinti savo gyvenamosios vietos aplinkos būkle.
Yra populiarus aforizmas, priklausantis rašytojui Kornejui Čiukovskiui: "Rusijoje reikia gyventi ilgai, tada kažkas išeis". Ši mintis pasikartoja Stolipino posakyje "Duok valstybei dvidešimt metų ramybės".
Paprastai taip šie posakiai yra suvokiami — taikant juos Rusijos valstybei ir politikai. Bet kokie didžiulės šalies ir vidinės jos inercijos pokyčiai į gerąją pusę vyksta ypač lėtai. Reikia labai pasistengti, kad padėtis pasikeistų bet kurioje srityje, nesvarbu, ar tai būtų žemės ūkio atgimimas, ar kova su korupcija.
Tačiau ne mažiau — tam tikra prasme net dar daugiau — svarbūs mentaliteto pokyčiai. Neatsitiktinai reguliariai girdite suglumusių ekspertų ar net pareigūnų komentarus apie kai kurias viešosios nuomonės apklausas: nesvarbu, kiek bedarytume, kad ir kaip pasisektų, kad ir kokių konkrečių rezultatų bepasiektume, žmonės vis tiek nepatenkinti.
Reikia pripažinti, kad tokioms išvadoms yra tam tikro pagrindo: Rusijos viešoji nuomonė iš tiesų yra netgi inertiškesnė nei ją supančios realijos. Rusijos žmonės labai lėtai keičia savo įprastą požiūrį ir tuo pačiu yra linkę į pesimizmą, kas reguliariai užtikrina valdžiai ne pačius maloniausius sociologinius rezultatus.
Tačiau naujas tyrimas patvirtina, kad ir čia vyksta teigiami pokyčiai. Tačiau naujas tyrimas patvirtina, kad ir čia vyksta teigiami pokyčiai. Tik pastebimi jie tampa iš didelio nuotolio. Turbūt, kaip ir visi svarbiausi dalykai Rusijoje.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.