VILNIUS, sausio 8 — Sputnik. Vilniaus apygardos teismas trečiadienį perdavė 1991-ųjų metų sausio mėnesio įvykių bylą nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, praneša Vilniaus apygardos teismo spaudos tarnyba.
Pranešime žiniasklaidai skelbiama, kad Vilniaus apygardos teismas perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti apeliacine tvarka baudžiamąją bylą "dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų žmonių žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo 1991-ųjų metų sausio mėnesį".
"Nuosprendis byloje galėjo būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 61 apeliacinis skundas", — patvirtina Vilniaus apygardos teismas.
Planuojama, kad Apeliacinis teismas byla nagrinės 2020 metų kovo 26 dieną, 08:30.
Gruodžio viduryje Vilniaus apygardos teismas atmetė nuteisto Sausio 13-osios byloje Jurijaus Melio skundą dėl Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento sprendimų netenkinti jo prašymo perkelti kalėti į zoną, kurioje atlieka bausmę buvę valstybės tarnautojai.
Pernai kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.
Teismas taip pat skyrė 12 metų kalėjimo bausmę buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui 12 metų, dešimt metų — buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir 14 metų kalėjimo — buvusiam Tarybų kariuomenės Vilniaus garnizono vadovui Vladimirui Uschopčikui.
Maskva laiko nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.
Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Sausio 13-oji
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą.
Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.