VILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik. Lietuva savo veiksmuose dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių netoli Vilniaus televizijos bokšto prieštarauja teisiniams pagrindams, trečiadienio posėdyje sakė oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Diplomatė priminė, kad Lietuva kaip valstybė buvo pripažinta tik 1991 metų rugsėjį, o tragiškų įvykių metu šalis buvo TSRS dalis.
"Absurdas kalbėti apie bet kokį kišimąsi į Lietuvos vidaus reikalus, nes 1991 metų sausis yra momentas, kai Lietuva buvo Tarybų Sąjungos dalis, ir todėl viskas, kas įvyko Vilniuje, buvo vidinis TSRS reikalas. Kaltinimai pasitelkus "agresiją" atrodo dar fantastiškesni. Tai iš vis yra iš kažkokio romano kategorijos, išeina, kad Tarybų Sąjunga užsipuolė pati save", — sakė ji.
Zacharova pažymėjo, kad Rusijos Tiriamojo komiteto tyrimas prieš teisėjus ir prokurorus, kurie atliko teismo procesą "Sausio 13-osios byloje", nedaro įtakos jų funkcijų vykdymui ir neriboja jų teisių ir laisvių. Užuot darę spaudimą Rusijos teisingumui, diplomatė patarė Europos Parlamento nariams saugoti tokias Europos vertybes kaip žmogaus teisės ir teisinė valstybė.
"Tai tikriausiai yra tas momentas, kurį galime vadinti išimtimi viešai vertindami Europos parlamentarų veiksmus. Man atrodo, kad jie turėjo sutelkti dėmesį į tokių pagrindinių Europos vertybių, kaip žmogaus teisės ir teisinė valstybė, apsaugą, užuot juos nunešę įteisinti politizuotą Rusijos piliečių persekiojimą Lietuvoje", — reziumavo Užsienio reikalų ministerijos atstovė.
1991 metų sausio 13-osios byla
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.
Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.
Teismas taip pat skyrė 12 metų kalėjimo bausmę buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui 12 metų, dešimt metų — buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir 14 metų kalėjimo — buvusiam Tarybų kariuomenės Vilniaus garnizono vadovui Vladimirui Uschopčikui.
Lietuvos teisingumo ministerija pažadėjo, kad Sausio 13-osios byloje valstybės skirti teisiamųjų advokatai už dalyvavimą procese gaus daugiau nei pusę milijono eurų.
Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.
Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
