Politologas: neįtikėtina, kaip Baltijos šalys pasiryžo demaršui prieš migrantus ES

Tuo pat metu, atsižvelgiant į artėjantį finansavimo sumažinimą, Briuselis turės mažiau įtakos svertų prieš "maištaujančias valstybes", mano politikos analitikas Jurijus Svetovas
Sputnik

VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgardas Rinkevičius ir Vengrijos URM vadovas Pėteris Sijartas (Péter Szijjártó) susitiko Rygoje ir surengė demaršą prieš Briuselį, praneša Sputnik Latvija su nuoroda į portalą BB.lv.

Nausėda: ES biudžeto siūlymai 2021-2027 metams yra nepriimtini Lietuvai

Susitikimo metu ministrai aptarė dvišalio bendradarbiavimo, saugumo politikos, ekonominio bendradarbiavimo, taip pat aktualius visos Europos Sąjungos klausimus. Visų pirma diplomatai sukritikavo Briuselio siūlomą pabėgėlių kvotų sistemą.

Kaip interviu Sputnik Lietuva sakė politikos analitikas ir žurnalistas Jurijus Svetovas, tokia pozicija gali išprovokuoti atitinkamą Briuselio reakciją, gali nuskambėti perspėjimai ir pareiškimai, kad šis klausimas bus pateiktas teismui, tačiau vargu ar jis sukels realią bausmę.

"Kalbant apie ES kaip bendrą struktūrą, gali tik šiek tiek nustebinti, kad Latvija prisijungė prie šio demaršo, nes Vengrijos ypatinga pozicija buvo seniai žinoma, ir ji šiuo atžvilgiu gana ilgą laiką progresuoja. <…> O šios šalys visgi yra mažos, ir vis dar nori išlaikyti savo tapatybę globaliame pasaulyje. Todėl bendri kilnūs tikslai yra vienas dalykas, o sava šalis šiek tiek kitas. <…> Leisiu sau manyti, kad taip yra ir dėl to, kad 2020 metais bus persvarstytas ES subsidijų klausimas "naujų narių", kurios jau seniai nėra naujos narės, naudai. Ir jei ES neduos jiems pinigų, tai turės ir mažiau galimybių daryti įtaką", — pažymėjo politologas.

Šiais metais ES teks sudaryti naują septynerių metų biudžetą. Gruodžio pradžioje ES pirmininkavusi Suomija pristatė savo pasiūlymą, kad ES septynerių metų biudžetas sieks 1,07 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų, t. y. 1,087 trln. eurų. Pagal Suomijos pasiūlymą, Lietuvai parama per Sanglaudos politiką mažėtų 27 proc. arba daugiau nei 2 mlrd. eurų — iki 5,37 mlrd. eurų. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad pasiūlymai dėl Europos Sąjungos biudžeto 2021-2027 metų laikotarpiui iš esmės netenkina Lietuvos.