VILNIUS, gruodžio 12 — Sputnik. Pasiūlymai dėl Europos Sąjungos biudžeto 2021-2027 metų laikotarpiui iš esmės netenkina Lietuvos, tai ketvirtadienį Briuselyje sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su su Europos Komisijos nariu Johannesu Hahnu.
"Naujasis biudžeto projektas Lietuvai nėra priimtinas, o numatytas drastiškas finansavimo mažinimas sanglaudos politikai, Lietuvos atveju — net 27 proc., gali turėti neigiamų pasekmių, įgyvendinant kovos su klimato kaita tikslus", — teigiama Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.
Šalies vadovas atskirai nurodė, kad Lietuva neigiamai vertina numatomą lėtesnį, negu žadėta, tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams augimą, ypač turint omenyje tai, kad "kai kurių kitų valstybių narių ūkininkai gauna net tris kartus didesnes išmokas".
Nausėda pabrėžė, kad Lietuva siekia pilnos tiesioginių išmokų konvergencijos 2027 metais, pradedant ją nuo dar 2013 metų Europos vadovų sutarto minimalaus išmokų lygio — 196 eurų už hektarą.
Šalies vadovas informavo Hahną, kad prieš jų susitikimą aplankė Briuselio centre protestuojančius Lietuvos, Latvijos, Slovakijos ir Lenkijos ūkininkus bei iš jų išgirdo apie patiriamą skriaudą. Prezidentas pabrėžė, kad žemdirbiai savo protestu siekia atkreipti ES lyderių dėmesį į tiesioginių išmokų atotrūkį ir to pasekmes šalių ekonomikai, konkurencingumui Europoje bei naujų, inovatyvių, gamtai palankių projektų įgyvendinimui.
Pasak prezidento, tvarus, sąžiningas ir subalansuotas ES biudžetas yra itin svarbus Lietuvai siekiant įgyvendinti strateginius transporto ir energetikos projektus, kurių sėkmė yra ir visos ES interesas.
Europos Sąjungai pirmininkaujančios Suomijos ES biudžeto pasiūlymuose numatyta sumažinti subsidijas Lietuvai 27 procentais, o tiesioginių išmokų lygis žemės ūkiui išlieka tris kartus mažesnis nei kai kuriose kitose ES valstybėse.
Šią vasarą Lietuva ištiko sausra. Kai kurie ekspertai pažymėjo, kad nuostoliai žemės ūkio ir kituose sektoriuose šiais metais bus reikšmingi, net palyginti su praėjusiais metais, kai sausra buvo sunkesnė ir apėmė 24 savivaldybes.
Anksčiau ekspertas Aleksejus Iljaševičius pažymėjo, kad Lietuvos ūkininkų nuostolių neskuba kompensuoti nei šalies vyriausybė, nei Briuselis. 2021 metais ES sumažins subsidijas Baltijos šalims, o tai pirmiausia paveiks žemės ūkio plėtrą. Naujausi Lietuvos vadovybės sprendimai taip pat neskatina šios srities plėtros. Anot eksperto, dėl to susidaro įspūdis, kad Lietuvos žemės ūkio gamintoją "lengviau pribaigti, nei pastatyti ant kojų".
