VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Tyrinėdami meteorito inkliuzus, mokslininkai atrado žvaigždžių dulkių daleles, senesnes nei penki milijardai metų. Tuo metu Saulės sistema dar neegzistavo. Tai seniausia kietoji medžiaga, kada nors rasta Žemėje. Aprašymas pateiktas žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences".
Medžiaga chondritams — labiausiai paplitusiai meteoritų klasei — buvo protoplanetinio debesies dulkės, apsupusios Saulę ankstyvajame Saulės sistemos formavimosi etape. Atsižvelgiant į tai, kad Saulė yra maždaug 4,6 milijardo metų, o Žemė — 4,5 milijardo metų, dauguma chondritų yra tiesiog kažkur tarp jų.
Tačiau kai kuriuos chondritus, be protoplanetinių dulkių, sudaro dar iki Saulės susidarymo egzistavusios mažos kietos tarpžvaigždinės medžiagos dalelės, žvaigždžių dulkės, esančios tarpžvaigždinėse dujose. Tai yra vieninteliai įrodymai apie laikotarpį, egzistavusį iki Saulės sistemos susidarymo.
Tačiau jas rasti nėra lengva. Šios mažos dalelės gali būti randamos tik 5 proc. meteoritų, kurie nukrito į Žemę.
JAV, Šveicarijos ir Australijos mokslininkams pavyko atskirti dulkes, egzistavusias prieš Saulę, nuo meteorito, nukritusio Australijoje 1969 metais, fragmentų. Norėdami tai padaryti, tyrėjai susmulkino meteorito gabaliukus į miltelius, ištirpinę netirpias silicio karbido daleles, kurių dydis iki aštuonių mikrometrų.
"Tai buvo panašu į adatos paieškas šieno kupetoje", — sako straipsnio autorius Filipas Hekas (Phillipp Heck).
Po to, kai dalelės buvo išskirtos, tyrėjai nustatė jų amžių.
"Tam mes panaudojome duomenis apie kosminių spindulių, kurie yra didelės energijos dalelių srautai, skraidantys pro mūsų galaktiką ir prasiskverbiantys į kietas medžiagas, veikimo laiką, — aiškina Hekas. — Sąveikaudami su šiais spinduliais, formuojasi nauji elementai."
Daugumai grūdo dydžio dalelių buvo nuo 4,6 iki 4,9 milijardo metų, tačiau kai kurios buvo žymiai senesnės — iki 5,5 milijardo metų.
"Tai yra seniausios kada nors atrastos kietosios medžiagos, kurios pasakoja apie tai, kaip žvaigždės formavosi mūsų galaktikoje", — pažymi Hekas.
Remdamiesi tuo, kad žvaigždžių dulkės susidaro žvaigždžių susinaikinimo metu, o žvaigždės gyvena nuo kelių milijonų iki kelių milijardų metų, mokslininkai daro išvadą, kad aktyvaus žvaigždžių formavimosi laikotarpis mūsų galaktikoje įvyko prieš milijardą metų.
"Mūsų hipotezė yra tokia, kad prieš Saulės sistemos atsiradimą buvo laikas, kai susiformavo daugiau žvaigždžių nei įprasta", — sako mokslininkas.
Pasak jo, kai kurie žmonės mano, kad žvaigždžių susidarymo greitis galaktikoje yra pastovus. Tačiau šių dalelių dėka mokslininkai dabar turi tiesioginių įrodymų, kad "žvaigždžių formavimasis galaktikoje suintensyvėjo prieš septynis milijardus metų. Tai yra vienas iš pagrindinių mokslinių tyrimų rezultatų".