VILNIUS, sausio 13 — Sputnik. Mokslininkai atrado baltymą, nuo kurio priklauso ištvermė ir fizinės mankštos efektyvumas. Tyrimų rezultatai paskelbti žurnale "Nature Communications".
JAV mokslininkai, atlikdami eksperimentus su drozofilomis ir pelėmis, nustatė, kad sestrino grupės baltymų ekspresija sukelia tokį patį poveikį kaip ir mankšta.
Yra žinoma, kad sestrinas kaupiasi raumenyse po treniruotės. Bet koks ilgas fizinis krūvis padidina raumenų ir viso kūno ištvermę, pagerina jautrumą insulinui ir teigiamai veikia visus medžiagų apykaitos procesus.
Tyrėjai išsiaiškino, kad sestrino aktyvacija imituoja tiek molekulinį, tiek fiziologinį mankštos poveikį. Tai yra, šis baltymas yra tarpininkas, nuo kurio priklauso treniruočių efektyvumas.
Tris savaites autoriai stebėjo muses, kurios bandė išlipti iš savotiško bėgimo takelio mėgintuvėlyje, ir palygino paprastų musių ir vabzdžių rezultatus su tų musių, kuriose sestrino genas buvo nuslopintas.
"Musės paprastai bėgioja nuo keturių iki šešių valandų, ir normalių musių fizinės galimybės per šį laikotarpį pagerėjo, — Mičigano universiteto pranešime spaudai cituojamas tyrimo vadovas Jun Hee Lee. — Pratimai nepadėjo musėms be sestrino".
Vabzdžiai su neaktyviu sestrinu buvo ne tik blogesnės ištvermės, bet ir su susilpnėjusia aerobinio kvėpavimo funkcija, o riebalų deginimas, susijęs su fizine veikla, nebuvo efektyvus.
"Mes manome, kad sestrinas koordinuoja šį biologinį veiksmą, įskaitant įvairių medžiagų apykaitos procesų išjungimą ir įjungimą, kurie yra būtini, kad būtų pasiektas mankštos poveikis", — sako mokslininkas.
Kai mokslininkai sukūrė per didelę sestrino ekspresiją, padidindami jo lygį raumenyse, net ir be treniruočių, normalių musių raumenys atrodė geriau nei tų pačių musių raumenys po mankštos.
Gauti rezultatai atveria kelią tolesniems tyrimams, kurie gali turėti realų praktinį poveikį. Anot autorių, sestrinas sugeba užkirsti kelią raumenų atrofijai po ilgos imobilizacijos, taip pat padeda kovoti su senatviniu išsekimu.
"Tai labai svarbu atliekant būsimus tyrimus ir padės gydyti žmones, kurie negali sportuoti", — teigė tyrimo autorius, Mičigano universiteto molekulinės ir integracinės fiziologijos docentas Myungjin Kim.
Taip pat mokslininkai pastebi, kad vaistas ar maisto papildas, kuriame bus sestrino, bus sukurtas dar negreitai.
"Sestrinai — sudėtingos medžiagos. Dabar mes bandome surasti nedideles molekules, kurios veiks kaip šio baltymo moduliatoriai", — pažymi Lee.
