VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Tarptautinė mokslininkų grupė, įskaitant Sibiro federalinio universiteto specialistus, nustatė genus, atsakingus už adaptacinį svogūnėlių potencialą, kurie leis numatyti miško reakciją į klimato pokyčius, pranešama žurnale "Journal of Heredity".
Anot tyrimo autorių, gauti rezultatai žymiai pagerins miško atkūrimo efektyvumą.
Globalinis atšilimas, ekspertų nuomone, per ateinančius dešimtmečius sukels staigius klimato pokyčius, o tai labai apsunkina augalų gebėjimo prisitaikyti prie aplinkos sąlygų prognozavimą.
Pasak ekspertų, tokio prognozavimo metodų kūrimas yra vienas iš svarbiausių šiuolaikinės ekologijos uždavinių.
Sprendžiant šią problemą, tarptautinei mokslininkų komandai pavyko išsiaiškinti genetinius duomenis apie pušų adaptacinį potencialą. Pasirinktas šis augalas, nes šiandien ši rūšis — vienas pagrindinių medienos šaltinių visame pasaulyje. Pavyzdžiui, JAV ekonomikoje pušis užima antrą vietą tarp visų miško ir žemės ūkio kultūrų po kukurūzų.
Mokslininkai palygino 2,8 milijono vieno nukleotido polimorfizmų (SNP) ir pažymėjo daugiau nei 40 tūkstančių genų kintamumą, su klimato ir geografiniais kintamaisiais, įskaitant duomenis apie temperatūrą, kritulius, platumą, ilgumą ir aukštį.
"Mes radome įrodymų, kad su aplinka susiję SNP yra kai kurių adaptacinių bruožų genetinė struktūra, įskaitant augimo greitį, stiebo skersmenį, metabolitų lygį ir tam tikrų genų ekspresiją", — teigė vienas iš projekto vadovų Konstantinas Krutovskis.
Naudodamiesi integruotu kraštovaizdžio-genomo metodu, tyrėjai nustatė 611 SNP, kurių kintamumas susijęs su 56 klimato ir geografiniais kintamaisiais. Be to, remdamiesi adaptacinio kintamumo modeliavimu, panaudodami 44 317 žymenis, tyrėjai numatė, kaip kintant klimatui kils pušies diapazonas ir jo kintamumas erdvėje ir laike.
Tyrimas, kaip aiškino mokslininkai, leis sukurti efektyvias genotipų, pritaikytų prie vietos aplinkos besikeičiančiame klimato kampe, atrankos programas, taip pat gali būti naudojamas kuriant adaptyvaus miško tvarkymo gaires, kurios padidins miškų atsodinimo programų efektyvumą.
Anot tyrimo autorių, lyginamosios genomikos metodai leidžia gautus duomenis panaudoti Eurazijos borealinių miškų pagrindinių spygliuočių rūšių, pirmiausia pušies ir Sibiro kedro pušies genetinei adaptacijai tirti.
Šis tyrimas yra didelio tarpdisciplininio ir tarpinstitucinio projekto "Pinemap", kurį finansuoja Nacionalinis maisto ir žemės ūkio institutas (USDA National Institute of Food and Agriculture), dalis.