VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Stiprus vėjas, aukšta temperatūra, pušys ir eukaliptas kaip degi medžiaga šią žiemą Australijoje sukėlė plataus masto gaisrus, kurių neįmanoma taip greitai užgesinti, sako RIA Novosti ekspertai iš "Rosleshoz" ir Rusijos "Greenpeace" skyriaus.
Anot Australijos žiniasklaidos, natūralių gaisrų plotas žemyne siekia daugiau nei 6,3 milijono hektarų. Gaisrai atėmė 27 žmonių gyvybes, sudegino tūkstančius namų. Dėl gaisrų kilę dūmai — dar 250 milijonų tonų CO2, tai sudaro daugiau nei trečdalį Australijos metinio išmetamo CO2 kiekio. Gaisrai žemyne kilo 2019 metų rugsėjį ir dar nebuvo užgesinti.
Idealus karštis
"Sunkumas dėl neįprastų oro sąlygų — stiprus vėjas, tris mėnesius nėra kritulių, pušynai ir eukaliptų miškai, taip pat krūmai yra puiki degi medžiaga. <...> Pagal statistiką, 13 proc. gaisrų kyla dėl perkūnijos, tačiau tokiais ekstremaliais laikotarpiais šis skaičius yra daug didesnis", — sakė "Rosleshoz" vadovo pavaduotojas Aleksandras Panfilovas.
Australijos nacionalinės meteorologijos tarnybos duomenimis, gruodžio 16 dieną šalyje buvo užfiksuotas 41,9 laipsnio šilumos nacionalinis temperatūros rekordas. Be to, žemyne praėjusią vasarą buvo pastebėta 11 karštų dienų, kai temperatūra viršijo 40 laipsnių. Paskutinį kartą panaši situacija buvo pastebėta 1910 metais. Be to, nuo lapkričio iki gruodžio 85 proc. šalyje kritulių buvo daug mažiau nei vidutiniškai ankstesniais metais.
Ekspertas taip pat pažymėjo, kad Australijos miškų plotas yra 137,7 milijono hektarų, įskaitant krūmynus — 99,8 milijono hektarų. Miškai užima tik 18 proc.
"Esant stipriam vėjui (40–60 kilometrų per valandą), beveik visi gaisrai kyla į kalną, jų liepsna gali pasiekti 200 metrų aukštį ir inicijuoti naujus gaisro židinius", — teigė Panfilovas.
Miškų gaisrų Rusijos "Greenpeace" padalinyje ekspertas Antonas Beneslavskis sutinka su Panfilovo nuomone.
"Sausra, stiprūs vėjai, kraštovaizdžio ypatybės ir augmenija sukėlė galingus gaisrus. Visi šie veiksniai išsivystė ir dėl klimato pokyčių. Australijoje sausringi sezonai buvo pastebimi kelerius metus", — apibendrino specialistas.
Kaip gesinamas gaisras Australijoje
Anot eksperto, Australijoje veikia Australijos miškų ir urėdijų biuras, kuris nedaro administracinės įtakos valstybinių miškų departamentų veiklai. Kiekviena šalies valstija turi savo miškų departamentus, kurie struktūriškai gali skirtis. Vietos priešgaisrinės tarnybos, savivaldos institucijos, natūralių teritorijų savininkai kartu planuoja gaisro gesinimo priemones.
"Atokiose vietovėse pagrindinį vaidmenį gesinant miško gaisrus atlieka ugniagesių savanorių komandos, kurios jokiu būdu nėra prastesnės už profesionalias. Taip pat yra profesionalių desantininkų ugniagesių padalinių, kurie į gaisro vietas atvyksta orlaiviais", — teigė Panfilovas.
Jis taip pat pridūrė, kad 2003 metais Australijoje buvo įsteigtas Nacionalinis aviacinis miškų gaisrų centras, kuris padeda valstybinėms priešgaisrinėms tarnyboms gesinti gaisrus. Centras kasmet nuomoja apie 130 sunkiasvorių tanklaivių ir sraigtasparnių, kad būtų gesinami natūralūs gaisrai. Centras taip pat koordinuoja gesinimą skirtingose valstijose, iš viso gesinime gali dalyvauti apie 500 orlaivių.
Anot "Greenpeace" eksperto Antono Beneslavskio, apie 90 proc. Australijos ugniagesių gelbėtojų dalyvauja specialiose komandose, kurios gerai aprūpintos standartine įranga.
Beneslavskis pažymėjo, kad Australijoje savanoriai ugniagesiai gelbėtojai yra vieni profesionaliausių pasaulyje, tačiau jie išeina į gaisrus, prašydami atostogų iš darbo. Kaip pranešė Australijos leidinys "The Sydney Morning Herald", Australijos ministras pirmininkas Skotas Morisonas pažadėjo suteikti savanoriams keturias savaites atostogų gaisrui užgesinti.
"Kai reikia išvykti vienai dienai ar dviem, sistema veikia, o kai ateina savaitės, per tą laiką nustoti veikti yra daug sunkiau, ypač tiems, kurie turi savo verslą, ir jiems labai sunku kompensuoti nuostolius", — sakė jis.
Anot eksperto, požiūris į priešgaisrinės apsaugos sistemą yra panašus į požiūrį į katę, kuri rūsyje pagavo visas peles ir buvo išvaryta iš namų.
"Na, o čia: kuo geresnė gaisro prevencija, tuo mažiau jaučiamas ugniagesių poreikis, tuo jų sumažėja. Kol oro sąlygos nepadės katastrofai, kuri gali nutikti net ir gerai organizuotam saugumui. Šiuo atveju Australijoje oro faktorius buvo visiškai neįtikėtinas. Kai dega milijonus hektarų miško, jų užgesinti žmogaus pastangomis beveik neįmanoma, reikia, kad pasikeistų oras", — pažymėjo ekspertas.
Kodėl per mažai gesino
Australijos ugniagesiai buvo kritikuojami žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose už tai, kad leido plisti ugniai ir nenaudojo tinkamų priemonių.
Naujojo Pietų Velso, vienos iš Australijos valstijų, ugniagesių komanda 428, atsakydama į pretenzijas, rašė, kad vietoje esančios ugniagesių komandos priima sprendimą naudoti artėjančius gaisrus. Artėjantis gaisras turėtų sudaryti negyvą zoną tarp gaisro ir nesugadintų teritorijų.
"Atbulinio" gaisro problema yra ta, kad jie dažnai vyksta labai ribotomis laiko sąlygomis, kai neįmanoma laiku įvertinti liepsnos aukštį ir temperatūros bei vėjo pokyčius. "Atbuliniai" gaisrai tokioje situacijoje gali padidinti gaisrų plotą, todėl jie lieka paskutine išeitimi, kuri negali sustabdyti gaisro, bet gali sumažinti jo padarinius", — sakoma būrio pranešime Facebook.
Anot "Greenpeace" eksperto, šiuo metu profesionalūs ugniagesiai Australijoje susilaiko nuo pareiškimų, kaip pakeisti priešgaisrinę sistemą. Beneslavskis pažymi, kad gali tekti padidinti nuolatinių ugniagesių skaičių, kažkaip pakeisti gaisro prevencijos schemą.
Gaisrai ateityje
Tuo tarpu, pasak "Greenpeace" atstovo, 2019 metų gaisrai yra būsimų Australijos gaisrų pavyzdys. Beneslavskis pažymėjo, kad stichinių gaisrų padėties Australijoje neįmanoma ištaisyti nedelsiant.
"Faktas yra tas, kad žmogaus veikla lėmė tokias pasekmes. Pusantro šimto metų ūkininkavimas Australijos žemėse smarkiai pakeitė natūralią aplinką. Tai yra globalus istorinis reiškinys. Žmogus susiduria su netinkamomis gamtinėmis sąlygomis, kurios susiformavo per milijonus metų. Žmogui reikia lauko norint ką nors pasėti. Jis jį sudegina arba išaria. Tuo pačiu metu jis nelabai gerai kontroliuoja tą ugnį, ir, kai reikia sudeginti atitinkamą plotą, dega ir apylinkės", — aiškino ekspertas.
Agentūros pašnekovas patikslino, kad nyksta tos augalų rūšys, kurios negali prisitaikyti prie gaisrų, o teritorija tampa skurdesnė biologinės įvairovės atžvilgiu. T. y., miškai prisitaiko prie nuolatinių gaisrų: "priima" juos kaip reguliariai pasitaikantį faktą. Australijoje natūralios sistemos yra "pripratusios" prie gaisrų, na, o žmonės, deja, prie jų nėra pripratę.
"Yra šalių, kuriose gaisras nėra labai įprastas reiškinys. Pavyzdžiui, Vokietijoje ir Švedijoje, bet Anglijoje, Airijoje ir Ispanijoje vis tiek žmonės degina savo laukus. Žmonės degina viską aplinkui", — sakė Beneslavskis.
Pasak eksperto, "ne sezoninių" gaisrų sąvoka gali tiesiog išnykti ne tik Australijoje, bet ir Sibire bei Tolimuosiuose Rytuose.
"Kalbant apie įvykių vystymąsi Australijoje, dykumų čia ir taip yra 90 proc., todėl didelė tikimybė, kad tie regionai, kurie dažnai dega ir yra netoli dykumos, taip pat pavirs dykuma", — pridūrė ekspertas.
