VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva Rusijos nacionalinio mokslinių tyrimų universiteto Aukštosios ekonomikos mokyklos Pasaulio ekonomikos fakulteto dekano pirmasis pavaduotojas Igoris Kovaliovas atkreipė dėmesį į Baltijos šalių antirusišką kursą Rusijos Federacijos atžvilgiu ir pažymėjo, kad atskirti ekonomikos nuo politikos absoliučiai neįmanoma.
"Latvija ir apskritai Baltijos šalys yra žinomos dėl savo gana griežtos, vienos griežčiausių antirusiškų pozicijų iš visų ES šalių kartu su daugybe kitų valstybių, ta pačia Didžiąja Britanija, Skandinavijos šalimis. Šia prasme jos netgi bando būti "šventesnės už popiežių", tai yra, laikytis griežtesnės pozicijos prieš Rusiją nei ES laikosi taikydamos sankcijas Rusijai. Antras dalykas — kadangi šis spaudimas sankcijomis neduoda jokių ypatingų rezultatų, <...> nemažai šalių jau pradeda veikti savo nenaudai", — pareiškė jis.
Pasak Kovaliovo, Latvija taiko Didžiosios Britanijos praktiką, pagal kurią Rusijos piliečiai privalo įrodyti pinigų, kuriuos naudoja šalyje, teisėtumą. Ekspertas pabrėžė, kad tokios priemonės atima iš valstybės pelną, nes vienas iš nedaugelio Baltijos šalių pranašumų buvo bankininkystės paprastumas.
"Turint omenyje tai, kad Latvijos ekonomika praranda daugelį kitų verslo sričių, pavyzdžiui, patiria didelius tranzito nuostolius, didelius nuostolius dėl į Rusijos teritoriją neįleidžiamų žemės ūkio produktų asortimentų — tai eilinė dalis šūvių sau į koją grandinėje", — sakė jis.
Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos vadovė Santa Purgailė pareiškė, kad artėjančiais metais bus uždaryti "ne daugiau kaip trys" bankai, tačiau jų poveikis šalies ekonomikai bus "nereikšmingas".
Anksčiau buvo pranešta, kad šiais metais didžiausias investicijų į Latvijos įmones apimties sumažėjimas buvo pastebėtas investuotojų iš Rusijos Federacijos kategorijoje. Prieš metus investicijos siekė 708,3 milijono eurų, dabar — 525,8 milijono.