VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Ukrainos delegacija atnaujins darbą Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA). Atitinkamą rezoliucijos projektą parėmė Aukščiausiosios Rados Užsienio politikos ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo komitetas.
Ukrainos demaršas baigėsi liūdnai: po Gruzijos ir Baltijos šalių "Nezaležnaja" susitaikė su sprendimu visiškai atkurti Rusijos delegacijos teises į ETPA. Bet norėdamas pateisinti savo nepasitenkinimo šūksnius, Kijevas sugalvoja juokingus pasiteisinimus ir nurodo tas pačias Baltijos šalis. Apie tai savo straipsnyje rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.
Praėjusiais metais Ukrainos deputatai išreiškė protestą ir paliko ETPA vasaros sesiją, kurioje buvo priimta rezoliucija, patvirtinanti Rusijos Federacijos delegacijos įgaliojimus. Tuo metu Aukščiausioji Rada paskelbė naujos delegacijos sudėtį, tačiau atsisakė dalyvauti rudens sesijoje.
Bet dėl nesuprantamų priežasčių į Strasbūrą atvyko senosios Porošenkos gvardijos nariai, kurių ETPA sekretoriatas jau nepripažino kaip teisėtų Kijevo atstovų. Neaišku, kokiu statusu čia atvyko naujos deputatų grupės vadovė Jelizaveta Jasko.
Boikotas pasirodė visiškai absurdiškas. Nenuostabu, kad Zelenskio komanda nenorėjo to tęsti.
"Vyksime į Strasbūrą kovoti už Ukrainą ir už Europos vertybes dėl pačios Europos Tarybos", — įvardijo savo tikslus Jasko, pateikusi parlamentui rezoliucijos projektą dėl dalyvavimo ETPA.
Tame yra logikos. Nuo to, kad žiemos sesijoje neskambės Kijevo balsas, gali nukentėti tik pats Kijevas. Neaišku, kodėl Jasko ir kompanija savo noru praleido ankstesnį kovos etapą.
Kaip pažymėjo politikos analitikas Andrejus Zolotarevas, dabartinio prezidento politiniai oponentai kaip kozirį panaudos Ukrainos delegacijos grįžimo į ETPA klausimą.
Zelenskis kaltinamas dar viena "kapituliacija" ir nenuoseklumu. Tačiau visais atvejais iniciatyvūs "Liaudies tarnai" jau paruošę pasiteisinimus.
Juos išsakė Europos ir euroatlantinės integracijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Kuleba. Pasak jo, Kijevas sustabdė savo demaršą dėl dviejų pagrindinių priežasčių.
Pirma: Ukrainos paprašė grįžti jos "partnerės".
"Tai yra mums draugiškos šalys, jos pabrėžė, kad be mūsų sunku kovoti dėl savo interesų", — aiškino Kuleba.
Jis nenurodo, kurioms valstybėms kyla abejonių, tačiau tai jau suprantama.
Grupėje "Baltic Plus", kuri ETPA rudens sesijos metu rėmė Ukrainos boikotą, buvo Lietuva, Latvija, Estija ir Gruzija.
Čia verta paminėti ir Lenkiją: jos delegacija taip pat pasipiktino dėl Rusijos įgaliojimų atkūrimo, nors ir nepuolė mindžikuoti ant posėdžių salės slenksčio.
Antroji priežastis sietina su tuo, kad Ukraina tariamai galės užginčyti Rusijos delegacijos teisių atkūrimą ETPA. Bent jau pabandys tai padaryti. Tikriausiai tai yra atsakymas "zrados" liudytojų sektai: apie kokią nacionalinių interesų išdavystę galima kalbėti, jei vykstame į Strasbūrą kovoti?
Kuleba nurodo Venecijos komisijos gruodžio mėnesį priimtą sprendimą. ETPA Reguliavimo komitetas paprašė jos išaiškinti, ar tai, kad Krymo gyventojai dalyvavo Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatų rinkimuose partijų sąrašuose, buvo kliūtis atkurti Rusijos delegacijos teises.
Venecijos komisija padarė išvadą, kad pusiasalio "okupacija", be abejo, yra blogis, Europos Taryba ir atskiros valstybės "turi aiškų įpareigojimą nepripažinti aneksijos tiesiogiai ar netiesiogiai".
Tačiau faktas, kad Krymas dalyvavo Rusijos rinkimuose, neturėtų automatiškai atimti visų deputatų grupės narių teisių, teigiama dokumente.
Kita vertus, dokumente yra išlygų ir teisinių subtilybių, už kurių ir "užsikabino" Kuleba. Jis teigia, kad Venecijos komisija "aiškiai apibrėžė, kokiu pagrindu galima ginčyti Rusijos delegacijos galias dėl vienaip ar kitaip su Krymu susijusių žmonių dalyvavimo".
Naujoji Ukrainos delegacija ieškos šių "susijusių su Krymu" narių, kad vėliau juos apskųstų ETPA sekretoriatui.
Negalima visiškai atmesti "proveržio" galimybės: kažkuriam iš Maskvos atstovų gali būti "parodytos durys", reikalaujant, kad Rusija pakeistų jį kitu deputatu.
Bus sukurta konfliktinė situacija, tačiau padėtis iš esmės nepasikeis. Politinis sprendimas atkurti Rusijos Federacijos delegacijos teises yra galutinis.
Ką tokiame kontekste gali pasiekti Jelizavetos Jasko komanda? Jos galimybių riba yra sukrėsti kaimyną Rytuose. Bet kokiu atveju, po kurio laiko Ukrainoje ETPA dėmesys bus sutelktas į "kozirines" temas: "Rusijos agresija", politiniai kaliniai, žmogaus teisių pažeidimai "okupuotose" teritorijose ir pan. Apie ketinimą pakartotinai iš Rusijos atimti įgaliojimus niekas nė neprisimins.
Beje, Kuleba paskelbė Ukrainos sugrįžimą į ETPA dar lapkritį, tai yra, dar prieš Venecijos komisijai paskelbiant savo verdiktą. Tuomet ministro pirmininko pavaduotojas turėjo šiek tiek kitokių užuominų: "Sausio mėnesį Asamblėja bus atnaujinta, pirmininkas bus pakeistas, žmonės, kurie balsavo už Rusijos grąžinimą į ETPA, praras savo postus. Bus galimybė atsinaujinti". Apskritai, pagrindinė transliuojama žinia yra ta pati: rusai vis tiek gali būti išvaryti!
Kuleba puikiai supranta, kas neįmanoma. Tačiau net ir be išlygų susitaikyti su Rusijos delegacijos sugrįžimu taip pat neįmanoma.
Per penkerius metus Porošenka įpratino tautiečius prie idėjos, kad "visas pasaulis yra su mumis". Dabar "visas pasaulis" sumažėjo iki Baltijos valstybių dydžio. Tokiems pokyčiams ukrainiečiai nebuvo pasiruošę.
Žodžiai, kad jų tarptautiniai partneriai bando įtikinti Kijevo atstovus sugrįžti, skamba tiesiog juokingai. Rudenį, kaip jau minėta, Ukraina įtikino Gruziją ir Baltijos šalis palaikyti ETPA boikotą — atsisakyti dalyvauti sesijos atidaryme ir sabotuoti iškilmes Europos Tarybos 70-mečio proga.
Šiandien keičiasi vaidmenys: dabar Ukrainos draugai prašo atnaujinti darbą ETPA. Kaip Krylovo pasakėčioje apie gegutę ir gaidį. Tik mūsų atveju "gegutės" ir "gaidžiai" ne giria, o įtikinėja vienas kitą.
O likusi Europa turi stebėti šį absurdo teatrą.
