Lietuvoje bijo, kad ES išduos Rusijai Sausio 13-osios bylą tyrusius teisėjus

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime ketina aptarti piliečių išdavimo ne ES valstybėms klausimus
Sputnik

VILNIUS, sausio 22 – Sputnik. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius mano, kad ES šalys turi laikytis tvirtos pozicijos dėl piliečių išdavimo ne ES valstybėms, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Apie tai politikas ketina kalbėti Zagrebe (Kroatija) prasidedančiame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, raginančią Rusiją nutraukti bylą prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, kurie dalyvavo Sausio 13 –osios bylos nagrinėjime.

"Išnagrinėjus istorinę Sausio 13-osios bylą, paaiškėjo ir tai, kad savo konstitucinę pareigą atliekantys pareigūnai ir teisėjai gali patirti trečiųjų šalių politinį persekiojimą tarptautinėje erdvėje, – sako teisingumo ministras  Jankevičius. – Todėl labai svarbu, kad tokiais atvejais besąlygiškai veiktų ES teisės viršenybės principas, ir šiuo klausimu dar reikia nemažai nuveikti", – cituoja ministrą spaudos tarnyba.

Sausio 13-osios byla

1991 m. Sausio 13 d. naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, ją pradėjo sovietų kariai. Per susirėmimus žuvo daugiau nei dešimt žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Paaiškėjo, kada Lietuvos teismas svarstys skundus dėl Sausio 13-osios bylos

Lietuvos prokuratūra tvirtino, kad dėl tragiškų šių įvykių padarinių kalti sovietų kariai, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Praėjusių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti septyneriems ir ketveriems metams atitinkamai.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų. Teismas skundus nagrinės 2020 metų kovo 26 dieną.