VILNIUS, sausio 14 — Sputnik. Kovo pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas pradės nagrinėti skundus dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio byloje dėl 1991 metų Sausio 13 dienos įvykių netoli Vilniaus televizijos bokšto, praneša teismo spaudos tarnyba.
Teisėjų kolegija sudaroma automatizuotos atrankos būdu. Jame dalyvavo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Ernestas Rimšelis (valdybos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesta Montvidienė ir Justas Namavičius.
Egidija Tamošiūnienė buvo paskirta kaip atsarginė teisėja, kuri nagrinės šią bylą atsižvelgiant į jos apimtį, proceso dalyvių skaičių ir numatomą proceso trukmę.
Apeliacinis teismas gavo 61 apeliaciją. Į teismą kreipėsi tiek nukentėję asmenys, tiek nuteistieji, advokatai ir prokurorai.
Pirmasis teismo posėdis numatytas kovo 26 dieną.
1991 metų sausio 13-osios byla
Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.
Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.
Teismas taip pat skyrė 12 metų kalėjimo bausmę buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui 12 metų, 10 metų — buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir 14 metų kalėjimo — buvusiam Tarybų kariuomenės Vilniaus įgulos vadui Vladimirui Uschopčikui.
Lietuvos teisingumo ministerija pažadėjo, kad Sausio 13-osios byloje valstybės skirti teisiamųjų advokatai už dalyvavimą procese gaus daugiau nei pusę milijono eurų.
Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.
Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
