Lietuva tikisi Prancūzijos paramos "Rail Baltica" įgyvendinimui

Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje susisiekimo viceministras prancūzų įmonėms pristatė projektą "Rail Baltica", pakvietė jas dalyvauti skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose bei pasidalinti gerąja patirtimi
Sputnik

VILNIUS, vasario 6 — Sputnik. Lietuva siekia užsitikrinti Prancūzijos paramą projekto "Rail Baltica| įgyvendinimui, skirstant ateinančios Europos Sąjungos (ES) perspektyvos finansavimą, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime.

Projekto finansavimo klausimą susisiekimo viceministras Gytis Mažeika aptarė su Prancūzijos transporto valstybės sekretoriumi Jean-Baptist Djebbari

"Sėkmingam projekto "Rail Baltica" įgyvendinimui būtina užtikrinti reikiamą finansavimą 2021-2027 m. periodu Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžete, kurio dalis turi būti skirstoma konkurencijos principu", – sakė viceministras Gytis Mažeika.

Jo teigimu, kitų šalių parama padidintų mūsų pranašumą, o užsitikrinus reikiamą finansavimą galėtume sėkmingai įgyvendinti projektą iki 2026 metų.

Su Prancūzijos transporto sekretoriaus įmonėmis taip pat buvo aptarta "Rail Baltica" pažanga ir pasiryžimas toliau plėtoti projektą, kuris yra svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui. Susitikimo metu taip pat aptarti ES prioritetai transporto srityje.

Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje susisiekimo viceministras prancūzų įmonėms pristatė projektą "Rail Baltica", pakvietė jas dalyvauti skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose bei pasidalinti gerąja patirtimi.

Tapo žinoma, ką Lietuvos gyventojai galvoja apie "Rail Baltica"

Bendras "Rail Baltica" ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje – 392, Latvijoje – 265, o Estijoje – 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje – Pernu ir Taliną. Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma yra apie 5,788 mlrd. eurų.

Šiuo metu aktyvūs "Rail Baltica" statybos darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kuriuos užbaigus iš Kauno į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europą galės vykti krovininiai traukiniai.

Iš pradžių buvo planuota, kad magistralė bus paleista 2025 metais, tačiau dėl patikslintų statybų sąmatų terminas buvo perkeltas daugiau nei metams. Projekto autoriai taip pat planuoja išplėsti maršrutą iki Šiaurės Italijos ir pastatyti tunelį po Baltijos jūra, kuris turėtų sujungti Estiją ir Suomiją.

Estijos geležinkelininkų profesinės sąjungos pirmininkas Olegas Čubarovas interviu Sputnik Lietuva pareiškė, kad "Rail Baltica" projektas nebus pelningas artimiausius 50 metų, kol pasikeis ekonomika ir daugybė dalykų pasaulyje.