Senas priešas geriau negu du nauji
Pirmas analitinės dalies sakinys: "Didžiausią grėsmę Lietuvai kelia Rusijos vykdoma užsienio ir saugumo politika". Vadinasi, pagrindinė grėsmė lieka tas pati.
Karinėje srityje Lietuvą pirmiausiai neramina Kaliningrado srities militarizacija bei Rusijos "gilėjanti karinė integracija su Baltarusija". Kitaip tariant, priešas apsupo iš dviejų pusių, ir vienas iš pagrindinių tikslų karo atveju - atkirsti Baltijos regioną nuo vakarinės Europos dalies. Todėl Lietuva neseniai sutarė dėl glaudesnio karinio bendradarbiavimo su Lenkija, ginant Suvalkų koridorių.
Bet kuri valstybė (ar tai būtų Rusija, ar Lietuva) rūpinasi savo sienų saugumu. Tai normalu ir suprantama. Tačiau esminis klausimas: "Kokia tikimybė, kad Rusija staiga užpuls Baltijos šalis"?
Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas atsakė taip: "Įvertinus visas strategines aplinkybes ir įvertinus retrospektyviai, kaip Rusija priimdavo sprendimus tiek Sakartvele 2008 m., tiek Ukrainoje 2014 m., tai tokia galimybė neatmestina. Ypač žinant, kad Rusijos pati strategija yra pagrįsta galimybių langais: jeigu kažkuriam pasaulio krašte susidaro kažkokia situacija, kuri nutraukia dėmesį, tai atsidaro galimybės kitame pasaulio krašte. Šiuo momentu nėra žvalgybos duomenų, kad čia pat būtų grėsmė, bet tai, kad toks mūsų kaimynės elgesys yra neprognozuojamas, tai taip".
Dar kartą - "galimybė neatmestina". Agresyvumo pavyzdžiai - Gruzija ir Ukraina. Tačiau šiais atvejais Rusija iki paskutinio momento stengėsi susilaikyti nuo karinių veiksmų ir buvo tiesiog priversta reaguoti dėl neatsakingų Michailo Saakašvilio veiksmų (ką pripažino ir Vakarai) bei antikonstitucinio perversmo ir agresyvaus nacionalizmo Ukrainoje. Kitaip tariant, Lietuva klaidingai interpretuoja kontekstą. Atitinkamai, klaidinga yra išvada. Tačiau manytina, kad lietuviški ekspertai viską puikiai supranta - paprasčiausiai politinė konjunktūra Lietuvoje ir Amerikoje reikalauja sakyti tai, ką reikia, o ne kas yra.
Kitas įdomus momentas - žvalgybos perspėjimas Lietuvos gyventojams atsargiau naudotis nemokamomis rusiškomis vizomis (pirmiausiai, į Kaliningrado sritį), nes tai Rusijos specialiųjų tarnybų spąstai. Čia kaip pasakoje apie piktą Barmalėjų - vaikai, jokių būdu neikite pasivaikščioti į Afriką.
O jeigu rimtai, tai situaciją gerai charakterizavo buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus, kuris pasakė: "Negalima nuslysti į špionomaniją, tai reiškia įtraukti visą visuomenę į kontržvalgybinę veiklą. Demokratinėse valstybėse taip nedaroma. Yra slaptosios tarnybos, kurios turi, privalo profesionaliai atlikti savo darbą".
Taip pat jį nustebino tai, kad ataskaitoje sakoma, jog "Rusija stebėjo Lietuvoje 2019 m. vykusius rinkimus ir su jais susijusius politinius procesus, tačiau plataus masto bandymų paveikti rinkimų rezultatus nebuvo, nenustatyta ir sistemingų bandymų manipuliuoti visuomenės nuomone". "Tada kuo čia domėjosi, ką nori paveikti?" - paklausė Laurinkus.
VSD vadovo Dariaus Jauniškio teigimu: "Iš principo Rusijai dabar gana nelengva dirbti Lietuvoje. Manau, kad šiuo metu fokusas yra, turbūt, daugiau į Vakarų Europą ir Ameriką, nes jie ten, matyt, mato tam tikrus galimybių langus, per kuriuos galėtų veikti tas visuomenes ir ten daugiau tų minkštų vietų mato. Tai koncentracija į tą pusę ir būtų". Tai domina Lietuva Rusiją ar nedomina? O jei nedomina - kodėl neatmestina galimybė, kad Rusija gali užpulti?
Dalyje apie informacinį saugumą labiausiai akcentuojama šalių priešprieša dėl istorijos, kas tam tikra prasme atspindi ryškėjančią tendenciją Rusijos santykiuose su Vakarais - pastarųjų bandymą diskredituoti rusišką požiūrį į istorinius įvykius, nepriklausomai nuo to, kiek jis yra paremtas dokumentiniais įrodymais.
Na, ir kaip be energetikos. Pastatėme SGD terminalą ir galvojome, kad įveikėme Maskvą šioje srityje. Tai ne: nepateko pro duris - lipa per galimybių langą. "Nuo 2019 m. pradžios į Lietuvos SGD rinką bando įsilieti Rusijos kompanija "Novatek", kartu su "Gazprombank" pradėjusi eksploatuoti Vysocko gamtinių dujų skystinimo terminalą. Prioritetinė kompanijos veiklos kryptis - SGD tiekimas Baltijos šalims per Klaipėdos terminalą mažiausia rinkos kaina (žema SGD kaina daro "Novatek" pasiūlymus komerciškai patrauklius). Žemą kainą "Novatek" galėjo pasiūlyti tik dėl Rusijos valdžios, turinčios tikslą užimti vis didesnę SGD rinkos dalį, SGD eksportui sudarytų sąlygų. Nors "Novatek" prisistato esanti privati, viena skaidriausiai Rusijoje veikiančių kompanijų, neabejotina, kad jos strategija ir veiklos tikslai derinami su Rusijos aukščiausios valdžios atstovais. Vienas "Novatek" akcininkų - Rusijos oligarchas Genadijus Timčenka, jam JAV iždo departamentas taiko sankcijas, - priklauso V. Putinui artimų asmenų ratui", - teigiama Lietuvos žvalgybos ataskaitoje.
Baisu. Reikia kažką daryti. Nuraminti visus pabandė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, kuris pareiškė, kad iš "Novatek" importuojamų dujų apimtys yra nedidelės "ir kritinio poveikio mūsų saugumui tikrai nėra", tačiau, jei jos išaugtų, tektų jas riboti teisinėmis priemonėmis. Kitaip tariant, nereikia mums pigių dujų, nes tai blogos pigios dujos. Kaip sakoma, turtuoliai (o Lietuva juk nežino, kur pinigus dėti) turi savų užgaidų. Viskas kaip Astravo atominės elektrinės atveju. Beje, apie Baltarusiją.
Aišku, kad nieko neaišku
Įdomus sutapimas: Baltarusijoje apsilankė JAV Valstybės sekretorius, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Amerika sveikina aktyvesnį mūsų šalies įsitraukimą į dialogą su Minsku, ir pats nuvyksta į Baltarusiją, o fonas - žvalgybos ataskaita, kurioje aiškinama, kad "Rosatom" prioritetą teikia "tiksliam darbų grafikui, bet ne BelAE saugumui" (tegul sprogsta, Rusija juk toli), ir kad niekur Aleksandras Lukašenka nuo Kremliaus nepabėgs (tai yra, Baltarusija lygu Rusija, o reiškia jokių suartėjimų). Tuo pat metu konservatorius Žygimantas Pavilionis klausia, ar ministro vizitas "nepasitarnavo Minsko propagandai, kad Astravas yra saugus"?
Tokiu būdu, vėl disonansas, ir neaišku, ar Lietuva pasiruošusi santykių su Baltarusija gerinimui. O svarbiausia tai, kad tas mėtimasis tarp būtinybės elgtis taip, kaip elgiasi Amerika, ir bandymų užtikrinti kažkokius savo interesus, neatsisakant įvairių kvailysčių, tampa visos Lietuvos užsienio politikos bruožu. Ir santykių su Kinija pavyzdys tai tik patvirtina.
Žvalgybos ataskaitoje ji ir vėl grėsmė, taip pat todėl, kad derina pozicijas su Rusija. Be to, neseniai Lietuvos žiniasklaida kritikavo įvairias valstybines institucijas už tai, kad jos naudoja kiniškas kameras (tai yra, joje kryptingai kuriamas antikiniškas diskursas). Tuo tarpu net Didžioji Britanija (artimiausia JAV sąjungininkė), o taip pat ES nusprendė kryptingai neriboti "Huawei" veiklos. Tai grėsmė Kinija ar ne grėsmė?
Na ir pabaigai VSD vadovo citata apie piktavalius šnipus ir "šviesos karius" šešėlyje: "Žvalgybos priedangos įmonės yra įmonės, kurios yra sukuriamos fiktyviais pavadinimais ir fiktyvia veikla, pati veikla yra nukreipta būtent žvalgybinei informacijai gauti. Tai yra labai normali ES ir NATO valstybių praktika, čia nieko naujo ir baisaus. Viskas iš tikrųjų yra apie tai, kaip tai naudojama po to. Tai čia ir pradeda skirtis vakarietiškas pasaulis nuo autoritarinių valstybių, kur žvalgybos institucijos naudojamos politiniams tikslams, o demokratinėse valstybėse – tiesiog objektyvios, nešališkos ir apolitiškos žvalgybos institucijos". Klausimai?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija