"Padėtis Lietuvoje paaštrėjo, rusofobija peržengia visas ribas", — sako istorijos mokytoja Ela Kanaitė.
Ji išgarsėjo 2019 metų pradžioje, kai leido sau neatleistiną dalyką — savo asmeninėje "Facebook" paskyroje ji paskelbė įrašą su Antrojo pasaulinio karo pasaulio žemėlapiu, kuriame buvo nurodytos šalys, kovojusios Hitlerio pusėje. Taip pat ji paskelbė Rusijos istorikų straipsnius apie šį didelio masto konfliktą. Įrašais pasipiktino populiarus Lietuvos pramogų pasaulio atstovas Algis Ramanauskas, prisijungė ir kiti aktyvistai, ir prasidėjo persekiojimai. Mokytoja buvo apkaltinta prorusiška propaganda.
Rusakalbiai visuomenininkai — grėsmė nacionaliniam saugumui
Kaip paaiškėjo, 2015 metais Kanaitė buvo įtraukta į Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) metinę grėsmių ataskaitą.
"Viskas dėl 2012 metų nuotraukos, kurioje tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas man įteikė apdovanojimą — Puškino medalį. Jis įteiktas už nuopelnus kultūros ir meno srityje ir neturi jokio politinio atspalvio. Lietuvoje buvo apdovanota apie trisdešimt žmonių, bet jie gavo medalį Rusijos ambasadoje Lietuvoje ar Maskvoje iš Rusijos ministro ar užsienio reikalų viceministro rankų, po aš — iš prezidento rankų", — sako Ela Kanaitė.
Taip pat toje ataskaitoje VSD kalbėjo apie žmogaus teisių organizaciją — Žmogaus teisių tyrimų ir apsaugos centras, į kurią įeina penkios organizacijos, tarp jų ir Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacija, kuriai du dešimtmečius vadovauja Ela Kanaitė.
"VSD ataskaitoje buvo taikomasi į šią organizaciją, kuri tariamai iškraipo tikrąjį tautinių mažumų padėties vaizdą. Nors mes stengiamės apginti savo teisę išsaugoti gimtąją kalbą, vidurinį išsilavinimą gimtąja kalba ir veikiame išimtinai pagal įstatymus ir Lietuvos Konstituciją", — aiškina Kanaitė.
Ji priminė, kad 2003 metais Lietuva priėmė Švietimo įstatymą — tuo metu jis buvo labai demokratiškas, garantuojantis vidurinį išsilavinimą nuo 1 iki 12 klasės gimtąja kalba be jokių apribojimų. Tačiau 2011 metais buvo priimtos pataisos, kurios labai apribojo ugdymo procesą gimtąja kalba, įvedus dalykus "Lietuvos istorija", "Lietuvos geografija", "Pilietybės pagrindai". Be kita ko, pataisos reglamentavo vienodą lietuvių kalbos egzaminą lietuviškų ir rusiškų mokyklų mokiniams.
Lietuvoje rusai sudaro apie penkis procentus gyventojų. Iš daugiau nei 1100 vidurinių mokyklų Lietuvoje tik 30 mokoma rusų kalba — tai yra 14,5 tūkst. mokinių. 1991 metais respublikoje buvo 85 rusiškos mokyklos, kuriose mokėsi 76 tūkst. mokinių. O Švietimo įstatymo pataisos situaciją dar labiau pablogino — jos įpareigojo rusų ir lenkų mokyklų mokinius laikyti lietuvių kalbos egzaminą kartu su lietuviškų mokyklų absolventais.
"Mūsų manymu, šių pokyčių nebuvo galima įvesti jau 2012 metais, mums reikėjo pereinamojo laikotarpio, reikėjo laukti, kol pirmoji karta užbaigs 12 klasę. Bet niekas mūsų neklausė ir dabar rezultatas apgailėtinas — 2018 metais 23 procentai rusų mokyklų mokinių neišlaikė valstybinio egzamino, šiemet daugiau nei 23,3 proc. Ką tai reiškia? Taip, vėliau jie iš naujo laikys egzaminą ir gaus atestatą, tačiau tai užveria kelią jiems įgyti nemokamą aukštąjį mokslą Lietuvoje", — sako Kanaitė.
Buvusi mokytoja pabrėžia, kad asociacijos nariai kovojo už pakeitimų, mažinančių rusakalbių vaikų konkurencingumą, panaikinimą griežtai laikantis Lietuvos įstatymų: "Bet tame pranešime VSD mus praktiškai išvadino Kremliaus penktąja kolona. Jie apkaltino mus tuo, kad rusų mokyklos yra ta vieta, kur Rusija gali ramiai rodyti savo įtaką".
Prevencija kaip priemonė kovoti su nepageidaujamais
Antrą kartą VSD metiniame pranešime Ela Kanaitė paminėta 2016 metais. Mokytoja apkaltinta prižiūrint rusų programas, skirtas tautiečiams palaikyti.
"Čia taip pat buvo įtrauktas metodinis seminaras mokytojams. Specialiosios tarnybos teigia, kad visa tai yra "minkštoji" Kremliaus galia. Aš paklausiau Valstybės saugumo departamento atstovo: "Mano, kaip visuomeninės organizacijos vadovės, veikla prieštarauja Lietuvos įstatymams, Konstitucijai?" "Ne, neprieštarauja." "Tai kodėl aš patenku į šias pažymas?" Neatsakė. Ir tik 2019 metais pagaliau gavau atsakymą: pasirodo, prevenciniais tikslais", — piktinasi mokytoja.
Tuomet Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad istorijos mokytojas, kuris figūruoja VSD ataskaitose, negali dirbti mokykloje.
"Manau, kad Ramanauskui iš anksto buvo aiškiai pasakyta, kas aš esu, — sakė Ela Kanaitė. — Savo "Facebook" puslapyje jis pasakė, kad toks istorijos mokytojas negali mokyti vaikų Lietuvoje. O vėliau pasipylė komentatorių įžeidimai — "vatnikė", "Kremliaus agentė", taip pat buvo tokia įžeidžianti frazė "rusiukai" — mažybinė žodžio "rusas" forma. Išpuoliai buvo siaubingi, mano suvokimu."
Kitą dieną į šį susirašinėjimą "Facebook" įsikišo švietimo ministras Algirdas Monkevičius, kuris pažadėjo susitarti su mokytoja ir paskambinti mokyklos, kurioje ji dirba, direktorei. Po to mokytoją užsipuolė žiniasklaida.
"Vienas žurnalistas tiesiog tardė: "Ar jūs Lietuvos patriotė? Kur gimėte? Kodėl jūs šlovinate gegužės 9 dieną?" Aš jam paaiškinau, kad esu Lietuvos patriotė, gimusi Vilniuje, o protėviai čia gyvenę nuo XVII a. Mano mama kilusi iš Lietuvos žydų. Ir Pergalės diena man yra šventa. Jei ne sovietų kariškiai, nebūtų likę nė vieno žydo. Iš mano gausios žydų šeimos liko tik motina ir jos tėvai, kiti buvo nužudyti per Holokaustą. Tada jis užsičiaupė, toliau negvildeno temos", — prisimena Kanaitė.
Išpuoliai buvo tokie agresyvūs, kad mokytoja negalėjo to atlaikyti — vienas po kito ją ištiko du širdies smūgiai. Kanaitė beveik tris savaites buvo nedarbinga. Grįžusi į "Santaros" gimnaziją Vilniuje, kur ji dirbo, suprato, kad jai ten gyvenimo nebus. Iš pradžių gėdingai, neaišku, už ką, skyrė papeikimą ir pasakė, kad direktoriaus pavaduotoja stebės jos pamokas, o paskui ją vėl turės atestuoti.
"Mano amžius jau ne tas, kad galėčiau kovoti, atsižvelgiant į prasidėjusias sveikatos problemas. Dėl šio spaudimo aš nusprendžiau palikti mokyklą. Man buvo labai sunku priimti šį sprendimą, nes aš išėjau į niekur. Ir iki šiol nuo 2019 metų kovo mėnesio aš esu bedarbė. Į mokyklas priimti bijo. Bet aš pati jau nenoriu būti istorijos mokytoja. Aš ieškau kažko tinkamo socialinėje srityje, galbūt bibliotekoje. Kol kas be rezultato", — atsidūsta Ela Kanaitė.
Savanoriškai ji vis dar užsiima veikla žmogaus teisių srityje, vadovauja Rusijos mokyklų mokytojų asociacijai, nors už tai negauna nė cento. Tačiau ji neketina išvykti iš Lietuvos, nors Izraelyje gyvena giminaičiai, pasirengę ją priimti ir padėti.
"Aš gimiau čia, mano šaknys yra Lietuvoje, ir tai, kad mama buvo žydė, o tėtis totoris, netrukdo man būti ruse. Kaip sakė garsaus žodyno kūrėjas Vladimiras Dalis, tautybę lemia ne kraujas, o kalba, kuria žmogus kalba ir galvoja. Aš buvau auklėjama rusų kultūroje, Rusijos istorijos, rusų kalba yra mano gimtoji. Ir niekas manęs neprivers palikti Lietuvos ir atsisakyti savo nuomonės", — apibendrina Ela Kanaitė.
