"Dujų Armagedonas": kas vyksta

To, kas šiandien vyksta pasaulinėje dujų rinkoje, dar nebuvo. Šioje situacijoje kalta vadinamoji ideali audra, visi veiksniai susiklostė prieš dujas: tai ir labai šilta žiema, ir SGD perteklius, ir perpildytos dėl pasiruošimo Ukrainos tranzito krizei dujų saugyklos
Sputnik

Azijoje dar niekada nebuvo tokių SGD kainų: kotiruotės pasiekė psichologiškai svarbią trijų dolerių už milijoną BTU (britų šiluminių vienetų) ribą, kuris apytiksliai atitinka 105 dolerius už tūkstantį kubinių metrų.  Savo ruožtu kainos Europoje yra dar žemesnės — 95 JAV dolerių. Plačiau apie tai RIA Novosti autoriaus Aleksandro Sobko medžiagoje.

Koronaviruso sąlygomis Kinijos SGD importuotojas CNOOC bandė paskelbti nenugalimos jėgos aplinkybes ir atsisakyti importuoti dujas, tačiau tiekėjai ("Total" ir "Shell") nepripažįsta situacijos kaip force majeure.

Taip, šioje situacijoje kalta vadinamoji "ideali audra", visi veiksniai susiklostė prieš dujas: tai ir labai šilta žiema beveik visuose Šiaurės pusrutulio regionuose, ir SGD perteklius, numatytas iš anksto dėl naujų gamybos įrenginių atidarymo, ir perpildytos dėl pasiruošimo Ukrainos tranzito krizei dujų saugyklos Europoje. Ir, be abejo, koronavirusas, dėl kurio KLR ekonominė veikla smarkiai sumažėjo, o tai jau daro įtaką ne tik dujų, bet ir prekių rinkai.

Skvernelis: Rusijos dujos nekelia grėsmės, o padėjo sumažinti kainą

Nepaisant to, kainų vaizdas negali negąsdinti rinkos dalyvių. Mes ne kartą buvime aptarę, kad žemos suskystintų gamtinių dujų trumpalaikių sandorių (SPOT) kainos jau sukėlė situaciją, kai dauguma bendrovių negali padengti visų savo (tai yra, atsižvelgiant į kapitalines išlaidas) SGD gamybos sąnaudų.  

Tačiau dabartinės kainos priartėjo prie to ribos, kai daugelio gamintojų eksploatavimo išlaidos jau neatsiperka.

Teoriškai situacija, kai pardavimo kaina yra mažesnė už veiklos sąnaudas, turėtų sustabdyti šią eksporto dalį. Tačiau kol kas to nėra.

Čia geriausia stebėti suskystintų dujų eksportą užsienyje, kur visos kainos sudedamosios dalys yra skaidrios. Amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų eksportas nesibaigia (nors jau yra arti to) vien tik todėl, kad kainos Amerikos rinkoje (ji iš esmės yra izoliuota, todėl kainų kritimas yra vidinė istorija, labai silpnai susijusi su pasauline) yra žema. Amerikiečių Henry Hub kotiruotės sumažėjo iki 1,8 dolerio už milijoną BTU, ir tai katastrofiškai veikia pagrindinių skalūnų dujų gamintojų finansinius rezultatus. Bet net tokiomis Amerikos vidaus kainomis — esant dabartinėms pasaulinėms kainoms — JAV eksportas yra pelningas, net ir eksploatavimo sąnaudomis. Pakanka pasakyti, kad tikroji kaina, už kurią JAV gamintojai gali gaminti dujas daugmaž pelningai, yra tie patys trys doleriai už milijoną BTU.

Mes kartojame: maždaug tiek pat SGD dabar kainuoja Azijoje, o Europoje — pigiau. Tačiau gamtines JAV dujas vis tiek reikia suskystinti ir transportuoti. Be to, yra dar pridėtinės išlaidos ir prekybininkų pelnas.

Lietuvoje įvertino koronaviruso Kinijoje poveikį gamtinių dujų rinkai

Ekonomikos teorija sako: tokiomis sąlygomis gamintojai turėtų susilaikyti nuo naujų investicijų, nes tai padės subalansuoti rinką. Praėjusiais metais stebėjome (po trejus metus trunkančios tylos su minimaliu pradėtų projektų skaičiumi) precedento neturintį naujų investicinių SGD jėgainių atžvilgiu sprendimų kiekį — apie 90 milijardų kubinių metrų per metus suskystinimo pajėgumų. Tačiau ar šiais metais bus masiškai priimami investiciniai sprendimai dėl rekordiškai žemų kainų? Arba įmonės vėl pristabdys?

Anksčiau dažnai buvo diskutuojama, kad esant ypač žemoms dujų kainoms, mes matysime papildomą paklausą dujas pakeisti anglimi, taip pat papildomą paklausą kai kuriuose pramonės sektoriuose. Kodėl taip neatsitiko — tai jau atskiros diskusijos tema, tačiau iš tikrųjų galima pastebėti, kad nedideliais laiko tarpais, per porą mėnesių, iš paklausos pusės nėra teikiama papildoma parama, kai tikimasi keturių dolerių už milijoną BTU lygio.

Visą tai pasakius, negalime praleisti labai svarbios išlygos. Visa tai, kas pasakyta, taikoma vadinamosioms SPOT (paprasčiau biržos) SGD kainoms. Suskystintųjų dujų kainos pagal sutartis, susijusias su naftos kainomis, yra daug aukštesnės.

Pavyzdžiui, sausio mėnesį, kai vidutinės SPOT SGD kainos Azijoje tebebuvo 4,7 doleriai, dujų tiekimai, susiję su naftos kanomis, sudarė devynis dolerius už milijoną BTU.  Tokia kaina visiškai padengia daugumos gamintojų visas išlaidas.

Tiesa, reikia suprasti, kad tai yra vidutiniškai dirbtinai paaukštintos kainos, įskaitant senas sutartis, turinčias aukštą prisirišimo prie naftos koeficientą. Naujų sutarčių atveju šis santykis yra mažesnis. Galima apskaičiuoti, kad net su 60 dolerių už naftos barelį suskystintos dujos Azijoje kainuos apie 7 dolerius už milijoną BTU. Ši kaina taip pat priimtina daugumai gamintojų ir yra dvigubai didesnė už dabartines SPOT kainas.

Todėl nenuostabu, jei SGD, kurių Kinijos bendrovė bandė atsisakyti, buvo ne tiekimas SPOT kainomis, o gana brangios "naftos" SGD.

Mums liko 20 metų: kas laukia "po naftos"

Vienaip ar kitaip, per pastaruosius kelerius metus mes matėme kontrastą tarp situacijos naftos ir dujų rinkose. Naftos rinkoje susiformavo OPEC + koalicija, kuri apsaugo (kartais sėkmingai, kartais — mažiau) būtiną kainų lygį. Tačiau "dujų OPEC" sukūrimas dabartinėmis sąlygomis atrodo labai mažai tikėtinas (priešingai, kalbama apie kainų karus ir savo rinkos dalies apsaugą), todėl pertekliaus sąlygomis kainos krenta.

Papildoma problema yra tai, kad dujas, ypač suskystintas gamtines dujas, esant pertekliui yra daug sunkiau sandėliuoti ir kaupti, palyginus su nafta.

Lieka pagrindinis klausimas: koks yra suskystintų gamtinių dujų pardavimo pagal SPOT ir "naftos" kainas santykis? Tiesioginių vertinimų nėra. Be to, vaizdas suskystintų gamtinių dujų rinkoje yra labai įvairus: čia gausu prekybininkų, kurie vienu metu perka ir parduoda dujas, ir trečioji kainų rūšis, susieta su Amerikos vidaus kainomis. Nepaisant to, įvairiais skaičiavimais, "SPOT kainos" jau siekia daugiau nei ketvirtadalį, galbūt net trečdalį rinkos, tačiau dominuoja saitelis su nafta, ypač Azijos sektoriuje.

Tačiau čia svarbu, kas atsitiks su naujais projektais. Dar visai neseniai atrodė, kad "SPOT kainos" turėtų vaidinti vis svarbesnį vaidmenį nustatant prekių kainą. Dabar galime daryti prielaidą, kad dėl pastarojo meto įvykių kainos vėl taps susijusios su nafta (nors ir mažesnis koeficientas nei prieš keletą metų), o tai patikimiau apsaugos gamintojų investicijas į naujus projektus.

Geras pavyzdys yra "Arctic LNG 2", Rusijos "Novatek" projektas. Investicinis sprendimas buvo priimtas praėjusiais metais. 2019 metų vasario naujienos: "Novatek" 50% planuoja parduoti "SPOT kainomis", likusią dalį — pagal sutartis. Ir visiškai kitokios 2019 metų spalio naujienos (dar prieš kainų piką, kurį sukėlė koronavirusas, tačiau kai jau artėjo SGD perteklius): nėra konkrečių sprendimų dėl "SPOT" dalies, tačiau į tokius pardavimus bus atsižvelgta bendroje gamyboje.

Ekspertas: net Lietuvos rinkoje niekas negali konkuruoti su Rusijos SGD

Apibendrinant. Visų pirma. Žinoma, reikia atkreipti dėmesį į "SPOT" kainas. Tiesa, reikia atsiminti, kad sutarčių, susijusių su nafta, dalis taip pat yra gana didelė. Deja, ne visi gamintojai aiškiai atskleidžia tam tikrų sutarčių dalį savo portfelyje (tai taikoma tiek SGD, tiek dujotiekio dujų pardavėjams; pirmiausia tai yra "Gazprom"), todėl sunku įvertinti vidutinę gamtinių dujų ir SGD pardavimo kainas.

Antra, nepaisant visų žinomų SGD kainų nustatymo naftos sistemos trūkumų (visgi dujos jau seniai tapo savarankišku produktu, o naftos dalis energijos suvartojimo struktūroje krenta), ši konstrukcija dėl turimų OPEC + susitarimų ir daugiau ar mažiau stabilios naftos kainos leis stabilizuoti rinką. Ilgainiui tai turės naudos visiems rinkos dalyviams, nes niekam nereikia kainų svyravimo, kuris sukelia perteklių pakaitomis su deficitu.

Atsižvelgiant į visą tai, sutartys dėl planuojamų SGD projektų tebėra įdomi tema analizei. Belieka stebėti, ar pardavėjai sutinks padidinti "SPOT" dalį naujosiose sutartyse, ar pirkėjai sutinks išlaikyti naftos kursą.