Pirmą kartą istorijoje Lietuva pagal krovinių apyvartą aplenkė Latvijos uostus

Šių metų sausį Klaipėdos uostas kartu su Būtingės terminalu perkrovė beveik keturis milijonus tonų krovinių
Sputnik

VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Pirmą kartą istorijoje Lietuva aplenkė visus tris Latvijos uostus krovos atžvilgiu. Apie tai pranešė Klaipėdos jūrų uosto spaudos tarnyba.

Tranzitas į pabaigą: Baltijos uostai praranda krovinių apyvartą

Klaipėdos uostas (kartu su Būtingės terminalu) šių metų sausį perkrovė 3,99 mln. tonų krovinių. Tuo pačiu metu Rygoje, Ventspilyje, Liepojoje perkrauta trečdaliu mažiau krovinių nei pernai per tą patį laikotarpį — 3,88 mln. tonų.

Sausio mėnesį Klaipėdos uoste perkrauta 15 procentų mažiau krovinių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Taigi, 2020 metų sausio mėnesį buvo perkrauta 3,4 milijono tonų, o metais anksčiau — keturi milijonai.

Rygoje krovinių apyvarta sumažėjo 25 proc., Ventspilyje — 43 proc., o Liepojoje šis skaičius padidėjo 0,4 proc.

Praėjusiais metais Klaipėdos uoste perkrauta 46,3 mln. tonų krovinių. Tai antras geriausias rezultatas uosto istorijoje. Tik 2018 metai buvo sėkmingesni, kai Klaipėdos uostas perkrovė rekordinį kiekį krovinių - 46,6 milijono tonų.

"Metinei 2019 metų krovai įtakos daugiausia turėjo birių krovinių augimas, t. y. 3,5 proc. arba 0,7 mln. t daugiau, iš viso uoste krauta 20,6 mln. t birių krovinių. šioje grupėje ženkliausias augimas buvo stebimas žemės ūkio produktų krovoje, kuri išaugo net 60,8 proc.", — rašoma pranešime.

Praėjusiais metais Klaipėdos uoste aptarnavo 6776 laivus, iš jų 4840 krovininių laivų.

Padėtis su Baltijos šalių uostais

Pastaruoju metu Rusija didina uostų veiklą Baltijos jūroje. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusijos dalis, kuri anksčiau naudojosi tranzitu per Baltijos uostus, štai jau dešimt metų stato ir plėtoja savo uostus.

Ekspertas: Baltijos šalys visiškai neprarado rusiško tranzito tik Rusijos dėka

Baltijos šalys mano, kad Rusijoje egzistuoja nuostata "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva tiesiog nenori priklausyti nuo šalių, kurių nedraugiškas ir nestabilus požiūris į ją.

Baltijos šalių politikai ir ekspertai jau ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių apimčių sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose. Kaip anksčiau pranešė "Sputnik Lietuva", Baltijos šalių jūros uostų praradimai yra susiję su anglių perkrovimų sumažėjimu, kurias Rusijos įmonės pradėjo vykdyti per savo uostus. Anot analitikų, Baltijos šalims bus nepaprastai sunku papildyti išvykstančius Rusijos krovinius.