VILNIUS, vasario 11 — Sputnik. Baltijos uostai ir toliau praras krovinių apyvartą, kol Rusijos infrastruktūra toliau vystysis, sakė politologas ir ekspertas Aleksandras Nosovičius interviu Sputnik Lietuva.
"Jei Latvija dar nevisiškai prarado Rusijos tranzitą, tai pirmiausia lemia Rusijos įstatymų netobulumas, kurie vis tiek verčia kai kuriuos Rusijos krovinių vežėjus bendradarbiauti su Baltijos šalių uostais. Antra, nebaigta infrastruktūra. Visų pirma tai liečia Ust-Luga uostą, kuris dar nėra iki galo pastatytas, Ust-Lugos uosto visiško eksploatavimo pradžia planuojama iki 2023 metų. Iki to laiko tikimasi visiško Rusijos krovinių nutraukimas iš Baltijos šalių uostų. Bet kokiu atveju Rusijos vyriausybė iškelia tokią užduotį stambiausiems vežėjams", — pasakojo jis.
Anot Nosovičiaus, nutraukus Rusijos tranzitą tarp Baltijos šalių, sustiprės konkurencija dėl alternatyvių krovinių srautų.
"Tarp Lietuvos ir Latvijos prasidės šiurkštesnės stadijos kova dėl Baltarusijos tranzito", — teigė ekspertas.
Rygos uosto krova 2020 metų sausį sumažėjo 25 procentais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai — iki 2,13 mln. tonų.
2019 metais Klaipėdos uoste užfiksuoti sumažėję rodikliai. Pirminiais duomenimis, perkrauta 46,22 mln. tonų krovinių, o 2018 metais — 46,58 mln.
