Lietuva — kracho garantija: Vilniaus idėjos neveikia Ukrainoje

Lietuva seniai pasiskelbė pagrindine Kijevo lobiste tarptautinėje arenoje, tačiau visos jos idėjos neveikia
Sputnik

VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Lietuvos "Maršalo planas" Ukrainai jau seniai užmirštas, kaip ir daugelis kitų Vilniaus iniciatyvų kaimynų atžvilgiu, rašo RuBaltic.ru autorius Denisas Gajevskis.

Apie finansinę paramą Kijevui pradėjo kalbėti daugelis Europos šalių iškart po Euromaidano, tačiau Lietuva buvo atkakliausia. "Maršalo plano" iniciatoriai — buvę Lietuvos ministrai Andrius Kubilius ir Gediminas Kirkilas. Dokumente buvo numatyta parama nuo 30 iki 50 milijardų eurų, buvo manyta, kad šią sumą ES įtrauks į struktūrinius fondus.

Lietuva pateko į šalių trejetuką, į kurias važiuoja dirbti baltarusiai

"Informacinę bangą apie tai, kad "užsienis mums padės", aktyviai parėmė Petro Porošenkos (buvusio Ukrainos prezidento — Sputnik) vyriausybė, kuri Ukrainos užsienio politiką pavertė finansavimo išprašinėjimu iš užsienio partnerių", — rašo autorius.

Gajevskis primena, kad Ukrainos ir Lietuvos politikai norėjo pristatyti "Maršalo planą" Rytų partnerystės viršūnių susitikime 2017 metų lapkritį. Po to buvo kalbėta apie tai, kad kitų metų pirmąjį pusmetį reikėtų surengti donorų, kurie neva pasirengę skirti lėšų Kijevui, konferenciją. Tačiau jokio pristatymo aukščiausiojo lygio susitikime nebuvo, o konferencija neturėjo efekto dėl artėjančių rinkimų Ukrainoje metų.

Į valdžią atėjęs Vladimiras Zelenskis ir jo Vyriausybė neparodė susidomėjimo "Maršalo planu", o vyriausybės vicepirmininkas Europos ir euroatlantinės integracijos klausimais Dmitrijus Kuleba atkreipė dėmesį į šio projekto perspektyvų neaiškumą, rašo autorius. Anot jo, tuo epopėją aplink šią iniciatyvą galima laikyti užbaigta.

Portalas RuBaltic.ru priminė apie dar vieną Kubiliaus idėją — "Ukraina-2027", kuria siekiama sutelkti pastangas, kad Europos Sąjunga priimtų sprendimą dėl Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos integracijos 2025–2027 metais. Būtent tuo laikotarpiu Lenkija ir Lietuva pirmininkaus ES.

Kartu autorius mano, jog toks projektas yra geras tuo, kad 2025 metais jo niekas neprisimins, tačiau dabar galima užsidirbti savireklamos bonusus.

"Apskritai Kubiliaus planai nederėjo su Briuselio patvirtinta Europos Sąjungos plėtros programa, kuri, esant pačiai optimistiškiausiai situacijai, iki 2025 metų planuoja priimti Vakarų Balkanų valstybes (kas taip pat atrodo neužtikrintai dėl to, kad Vakarų Europos šalys nėra sutarusios šiuo klausimu)", — rašo Gajevskis.

Kaip pažymi straipsnio autorius, Kubiliui Ukrainos kryptimi vykdomi projektai buvo savireklama, kovojant dėl ​​Europos Tarybos generalinio sekretoriaus kėdės. Tačiau praėjusių metų kovą jis iškrito iš pretendentų sąrašo daugiausia dėl ypač griežto ir bekompromisio požiūrio į Rusiją. O po to Lietuvos susidomėjimas Ukraina sumažėjo.

Lietuvos rusofobai pralaimėjo: Rusija toliau dalyvaus ETPA

Visgi Lietuvos politikai periodiškai pasisako idėjų, bet dabar ir Rusijos atžvilgiu. Tas pats Kubilius Europos Parlamente sukūrė neformalų susivienijimą "Rusijos draugai Europoje", kur bus rengiami pasiūlymai Rusijos Federacijos demokratizacijai "po Putino".

"Tačiau, kaip rodo Kubiliaus "Ukrainos atvejis", jei darbo imasi buvęs Lietuvos ministras pirmininkas, vienas nepopuliariausių Lietuvos Respublikos vyriausybės vadovų, tai praktiškai yra projekto žlugimo garantija", — padarė išvadą autorius.

Baltijos šalys palaiko Ukrainos suverenitetą. Lietuvos vyriausybė ne kartą rodė iniciatyvą "teikdama pagalbą" Ukrainos integracijos į Europą procesui pagreitinti. Tačiau kai kurie Europos politikai pareiškė, kad kalbėti apie Kijevo narystę Europos Sąjungoje artimiausiais metais yra nerealu.