Ekonomistė: "Rail Baltica" naudosis "mistiniai" keleiviai

Projektas prarado savo aktualumą ir dabar reikalingas tik tam, kad iš jo būtų uždirbami pinigai, mano nepriklausoma ekonomistė Jevgenija Zaicova
Sputnik

VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. "Rail Baltica" projektas daugiau niekam nereikalingas, jo įgyvendinime dabar peržiūrimi išskirtinai korupciniai interesai, sakė nepriklausoma ekonomistė Jevgenija Zaicova interviu Sputnik Lietuva.

"Rail Baltica" kaina gali būti didesnė, nei planavo Baltijos šalys

"Pinigų investuota kol kas nėra tiek daug. Labai džiaugiuosi, kad estai pradeda sakyti, kad šis projektas turi būti atšauktas, nes niekam šio projekto nereikia. Jis reikalingas tik Latvijos elitui, kuris bando nutiesti "Rail Baltica" atšaką per Rygą. Bet ir ten, greičiausiai, peržiūrimi korupciniai interesai, nes šiame projekte reikia išpirkti žemę. Pati "Rail Baltic" ekonominė prasmė pasitraukė į galinį planą. Nėra tokio krovinių srauto, apie kurį buvo galvojama prieš 20 metų. Mistinis keleivių srautas, apie kurį pasakoja Latvijoje, tai išvis mistika. Europos Sąjungai to nereikia, ir todėl jie mažina finansavimą", — sakė ekonomistė.

Anot Zaicovos, panašu, kad NATO atsisakė idėjos naudoti "Rail Baltica" karinei technikai tiekti — dėl ilgų statybų ir lengvo sunaikinimo kilus konfliktui.

"Šis kelias reikalingas tik norintiems juo užsidirbti pinigų. Paskutinė paskirtis — karinis kelias, skirtas karinei technikai pristatyti. Jei Lenkija padengta autobanais, kuriais karinę techniką galima gabenti vilkikais, vadinasi buvo atlikta Lietuvos, Latvijos, Estijos kelių revizija ir paaiškėjo, kad Latvijoje kyla nesklandumų su keliais. Ten yra daugybė slaptų tunelių, ir jeigu jais bus vežama sunki technika vilkikais, jie paprasčiausiai to neišlaikys. Tačiau dabar, matyt, NATO atsisakė šios idėjos — ilgo pasiruošimo, ilgos statybos ir pakankamai lengvo visos magistralės sunaikinimo konflikto atveju", — sakė ji.

"Rail Baltica" geležinkelio tiesimas Baltijos šalims gali atsieiti daug brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių.

Neatmetama, kad projekto savarankiško finansavimo dalis nuo 20 proc. išaugs iki 35 procentų.

Šiuo metu Estijai trūksta 400 mln. savarankiškam finansavimui. Ši suma Baltijos šalims bendrai siekia maždaug 1,5 milijardo eurų.