VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. "Rail Baltica" geležinkelio tiesimas Baltijos šalims gali kainuoti daug brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių. Apie tai pranešė "ERR" portalas.
Neatmetama, kad projekto savarankiško finansavimo dalis nuo 20 procentų padidės iki 35.
Estijai šiuo metu trūksta 400 milijonų eurų "Rail Baltica" savarankiškam finansavimui. Visoms trims Baltijos šalims ši suma yra maždaug 1,5 milijardo eurų. Talinas nori būti įsitikinęs, kad naujuoju ES biudžeto laikotarpiu projektas bus palaikomas pagal ankstesnę formulę, pagal kurią Europa imasi 81 proc. išlaidų.
"Dabar Europoje derybose siūloma 35 proc. savarankiško finansavimo. Esant tokiam procentui, šis projektas ekonomiškai praranda prasmę", — sakė Estijos vidaus reikalų ministras Martas Helmė.
Isamaa ("Tėvynė") partijos pirmininkas Helir-Valdor Seeder pažymėjo, kad jei ES nuspręs padidinti Baltijos šalių savarankiško finansavimo dalį šiame projekte, tuomet šią situaciją reikės nuodugniai išanalizuoti.
"Sprendimas neturėtų būti priimamas užvaldžius emocijoms. Iš kur mes gausime papildomų pinigų? Kurių gyvenimo sričių sąskaita atsiras šis finansavimas? Šiandien į šiuos klausimus atsakymų nėra", — sakė jis.
Koalicijos susitarime numatyta, kad jei lėšų "Rail Baltica" įgyvendinimui iš esmės nepakanka, koalicija gali persvarstyti projekto atsipirkimo laikotarpį ir jo terminus. Tuo tarpu buvęs Europos Komisijos viceprezidentas Siimas Kallasas įsitikinęs, kad Briuselis visgi suinteresuotas geležinkelio įgyvendinimu, todėl procentas išliks priimtinas Baltijos šalims.
"Prieš septynerius metus buvo sumažintas nominalus biudžetas. Suma buvo sumažinta, tačiau dideli infrastruktūros projektai, pavyzdžiui, didelių geležinkelių projektų finansavimas, padidėjo keturis kartus. Europoje yra supratimas to, kad tai yra infrastruktūra", — sakė jis.
Tuo tarpu jis neatmetė, kad pati koalicija gali atsisakyti "Rail Baltica".
Bendras "Rail Baltica" ilgis per tris valstybes siekia 870 kilometrų: Lietuvoje — 392, Latvijoje — 265, o Estijoje — 213. Lietuvoje europinė trasa eina nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos per Kauną ir Panevėžį, Latvijoje kirs Rygą, Estijoje — Pernu ir Taliną. Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma yra apie 5,788 mlrd. eurų.
Šiuo metu aktyvūs "Rail Baltica" statybos darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kuriuos užbaigus iš Kauno į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europą galės vykti krovininiai traukiniai.
Iš pradžių buvo planuota, kad magistralė bus paleista 2025 metais, tačiau dėl patikslintų statybų sąmatų terminas buvo perkeltas daugiau nei metams. Projekto autoriai taip pat planuoja išplėsti maršrutą iki Šiaurės Italijos ir pastatyti tunelį po Baltijos jūra, kuris turėtų sujungti Estiją ir Suomiją.
Estijos geležinkelininkų profesinės sąjungos pirmininkas Olegas Čubarovas interviu Sputnik Lietuva pareiškė, kad "Rail Baltica" projektas nebus pelningas artimiausius 50 metų, kol pasikeis ekonomika ir daugybė dalykų pasaulyje.
