Diplomatai priminė apie abipusės pagarbos ir nesikišimo į vidaus reikalus principus. Reakcijos nebuvo. Ar estai tiki, kad Kinija kartu su Rusija jiems iš tikrųjų grėsmė, išsiaiškino RIA Novosti.
Šaltajam karui būdingas mąstymas
Nenuostabu, kad dokumentas nepatiko kinams: jame teigiama, kad Kinija neva nori pakeisti pasaulio tvarką savo interesais, ir sakoma daugybė kitų Pekinui nemalonių dalykų.
"Įvertinimai, paliečiantys Kiniją, rodo nekompetentingumą, išankstinį nusistatymą ir Šaltajam karui būdingą mąstymą, — savo poziciją Talinui pateikė diplomatinė atstovybė. — Nepaisant galimybės vystyti Kinijos ir Estijos santykius, Kinija apibūdinama kaip pavojinga šalis ir tai daroma tuščioje vietoje, iškraipant faktus".
Ambasada taip pat pažymėjo, kad pranešimas "kenkia dvišaliams santykiams ir įžeidžia kinus, kurie gerai nusiteikę Estijos atžvilgiu". Tačiau oficialus Talinas nusprendė, kad diplomatai pasipiktino be reikalo.
Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu pareiškė, kad Kinijos pretenzijų. Jis pabrėžė, kad neketina abejoti specialiųjų tarnybų išvadomis: "Užsienio žvalgybos departamento vertinimas — tai saugumo vertinimas, pagrįstas jo darbuotojų ekspertinėmis žiniomis". Tarptautinės prekybos ir informacinių technologijų ministras Kaimaras Karu taip pat pareiškė, kad žvalgybos duomenys yra ne politinė pozicija, o objektyvūs duomenys.
Estijos europarlamentaras iš Konservatorių liaudies partijos Jakas Madisonas taip pat neatsisakė kritikos diplomatinės atstovybės atžvilgiu.
"Jei Kinijos ambasada mano, kad visiškai priimtina ir normalu pradėti diktuoti kitos valstybės saugumo institucijoms, ką jos gali laikyti grėsmės šaltiniais, o ką ne, tada jų supratimas iš esmės neteisingas", — parašė jis socialiniame tinkle.
Raginimas saugotis bendradarbiaujant su Pekinu taip pat skambėjo iš Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid lūpų Miuncheno saugumo konferencijoje. "Mes Europoje vis labiau suprantame, kad pasaulyje atsirado naujas globalus žaidėjas, kurio planų nežinome ir kuriuo negalime visiškai pasitikėti. Tai yra Kinija", — perspėjo ji.
Tuo tarpu šalies vadovės brolis Raimondas Kaljulaidas, taip pat politikas (jis yra Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto narys) surizikavo apginti Kiniją. Jis pasiūlė pakeisti toną santykiuose su Pekinu.
"Dar niekada nesu sutikęs nė vienos valstybės pasaulyje, kuri norėtų turėti mažiau įtakos ir mažiau galimybių ginti savo interesus. Žinoma, Kinija nori padidinti savo įtaką", — paragino jis kolegas blaiviai mąstyti.
Juokinga situacija
Kasmetinėje žvalgybos ataskaitoje, beje, buvo kalbama ir apie Rusiją. Estijos žvalgybos tarnyba pažymėjo, kad atakos iš rytų tikimybė yra maža. Tačiau dokumento autoriai neatsisako savo kaimyną laikyti neramumų šaltiniu.
"Beveik visos grėsmės saugumui Baltijos jūros regione kyla dėl Rusijos veiksmų. Slapta įtaka, ekonominis spaudimas, agresyvi užsienio politika, taip pat karinis aktyvumas Šaltojo karo stiliumi ir ginklų dislokavimas prie Baltijos šalių sienų destabilizuoja padėtį Baltijos jūros pakrantėje", — teigiama ataskaitoje.
Jos rengėjai nurodė, kad "vienintelė reali grėsmė Estijos suverenitetui yra potenciali Rusijos karinė operacija prieš Baltijos šalis".
Tiesa, ir čia oficialiojo Talino nuomonę palaiko toli gražu ne visi. Reformų partijos lyderė Kaja Kallas teritorines pretenzijas Rusijai pavadino kvailyste, kenkiančia Estijai. Ji priminė, kad įstodamas į NATO 2004 metais Talinas patikino aljansą, kad neturi neišspręstų ginčų su kaimynais.
"Dėl to mes įstojome į NATO. Dabar šis skyrius vėl atverčiamas. Arba bent jau jie bando įtraukti šį klausimą į vidaus politinę darbotvarkę. Manau, kad tai yra kvaila", — sukritikavo kolegas Kallas.
Jos nuomone, sienos sutartis tarp Estijos ir Rusijos turi "daug svarbesnę reikšmę" saugumui.
Iš Talino iš tikrųjų pastaruoju metu buvo girdimos kalbos apie "aneksuotų teritorijų" — žemių, kurios pagal 1920 metų Tartu sutartį priklausė Estijai, grąžinimą. Maskva mano, kad šis dokumentas nebegalioja, tačiau Estijoje net oficialias pareigas einantys pareigūnai išreiškia norą pasukti viską priešinga linkme. Pavyzdžiui, Estijos parlamento pirmininkas, Konservatorių liaudies partijos narys Hennas Põlluaasas.
Istorijos mokslų daktaras, politologas Aleksandras Sytinas nenustebo dėl Rusijos ir Kinijos įtraukimo į šalių, keliančių pavojų Estijai, sąrašą. O teiginiai apie "Rusijos grėsmę" yra atkartojami oficialiuose Rytų Europos šalių dokumentuose nuo 2016 metų NATO viršūnių susitikimo, po kurio keturi aljanso pajėgų batalionai buvo papildomai dislokuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Baltijos šalių ir Rytų Europos specialistas Aleksandras Nosovičius pažymi, kad toks ideologinis karas dviem frontais — su Rusija ir Kinija — "nėra grynai Estijos specifika".
"Visose Baltijos šalyse vieši pranešimai yra beveik vienodi: 90 procentų dėmesio skiriama Rusijai, maždaug dešimt procentų — Kinijai, tada jau — islamui ir globaliam atšilimui. Žodžiu, visuotinai priimtinos grėsmės Vakaruose. Niekas Taline, Vilniuje ir Rygoje nenori išeiti iš bendros rikiuotės. Kinijos paminėjimas yra priverstinė būtinybė, JAV reikalauja iš savo satelitų nuoseklaus Kinijos sutramdymo".
Estijos, Latvijos ir Lietuvos valdžia, pasak Nosovičiaus, neturėjo laiko atsižvelgti į konjunktūros pokyčius.
"Buvo juokinga situacija, kai susitikimuose su Amerikos kuratoriais Baltijos šalių atstovai pradėjo kalbėti apie "Rusijos grėsmę", o pašnekovai, nekreipdami į tai dėmesio, iškart pereidavo prie "Kinijos problemos". Tai labai nemaloni istorija Baltijos šalims, kai Rusija Vakaruose svarstoma kaip situacinis sąjungininkas po "politinio triumfo", kuriuo kai kuriose Rytų Europos šalyse buvo laikomi 2014 metai (tuomet Vakarų pasaulis tarytum sutiko su susivienijimo prieš Rusiją idėja), tapo akivaizdus kurso pasikeitimas, o tai pasirodė nepatogu Talinui, Vilniui ir Rygai", — pažymi ekspertas.
"Tokios kasmetinės ataskaitos yra propagandos rinkiniai. Specialiosios tarnybos neskelbia savo dokumentų, teikia pirmenybę vengti viešumo, — tęsia Nosovičius. — O čia viskas parašyta nepaprastai lengva kalba, išversta į anglų kalbą su grafikomis, paveikslėliais. Nėra naujos, aktualios informacijos, kurią surinko žvalgyba. Tai nėra žvalgybos ataskaita, o iš tikrųjų politinė publicistika, kurios pagrindinė auditorija yra dešiniųjų konservatorių pažiūrų Estijos piliečiai".