Estija pripažino Rusijos "grėsmę" nereikšminga ir įvertino konflikto galimybę

© Sputnik / Mikhail Ozerskiy / Pereiti į medijų bankąМосковский Кремль зимой
Московский Кремль зимой - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad karinio konflikto su Rusija tikimybė yra nedidelė, o Kinija, priešingai, nori pakeisti pasaulio tvarką savo interesais

VILNIUS, vasario 13 — Sputnik. Estijos žvalgyba pripažino "Rusijos grėsmę" nereikšminga šaliai ir paragino daugiau dėmesio skirti Kinijai, praneša "ERR.ee" portalas, cituodamas Estijos užsienio žvalgybos departamento ataskaitą.

Американский военнослужащий в Сирии, архивное фото - Sputnik Lietuva
Ekspertas: JAV — vienintelė šalis, kurios kariuomenė orientuota į intervencijas

Ataskaitoje teigiama, kad per pastaruosius penkerius metus saugumo padėtis pasaulyje pablogėjo, o pačiai Estijai "grėsmę" ir toliau kelia Rusija. Vis dėlto kaimyninė šalis nenori karo su NATO, todėl karinio konflikto tikimybė įvertinta kaip nereikšminga.

Autoriai pažymi, kad Estijos vertinimas gali pasikeisti dėl "Rusijos ir Vakarų konfrontacijos pasunkėjimo bet kurioje pasaulio vietoje", o Maskva, jų nuomone, galėtų surengti "prevencinį smūgį" Baltijos šalyse.

"Rusijos karinio išpuolio prieš Estiją grėsmė yra nedidelė, nes Rusija nenori karo su NATO, tačiau eskaluojant konfrontaciją tarp Rusijos ir Vakarų bet kurioje pasaulio vietoje, greitai galima pakeisti grėsmių Estijai vertinimą. Rusija gali nuspręsti surengti prevencinį smūgį į Baltijos šalis, jei ji baiminsis eskalavimo dėl konflikto bet kuriame kitame regione", — sakoma pranešime.

Žvalgyba įtraukė į ataskaitą Kiniją kaip vieną iš "galimų saugumo grėsmių". Dokumento autoriai mano, kad Pekinas nori pakeisti pasaulio tvarką savo interesais.

Военные учения НАТО на полигоне Адажи в Латвии. Архивное фото - Sputnik Lietuva
Dideli, sunkūs, nejudrūs. Į Baltijos šalis vežamas naujas karinis metalo laužas

"Augantis Kinijos užsienio politikos aktyvumas 2019 metais buvo išreikštas visų pirma organizuojant mitingus ginant oficialią valstybės poziciją, taip pat kritikuojant vietos žiniasklaidą dėl šališkumo", — teigiama pranešime.

Baltijos šalių politikai nuolat kalba apie augančią "Rusijos grėsmę" ir, atsižvelgdami į tai, dažnai sudaro gynybos sutartis su JAV, organizuoja bendras karines pratybas Baltijos regione ir dislokuoja NATO pajėgas jų teritorijoje.

Nors Baltijos šalys tarp grėsmių pastaruoju metu pradėjo įvardinti ir Kiniją. Taigi Estijos prezidentas Kersti Kaljulaid išreiškė mintį, kad dabar Pekinas tapo didesne grėsme pasaulio taikai nei Maskva. Antrus metus iš eilės Lietuvos specialiosios tarnybos įtraukia Kiniją ir jos investicijas į šalies grėsmės įvertinimo ataskaitą.

Lietuvos VSD metinis pranešimas

2020 metų vasario mėnesio pradžioje Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD) kartu su Lietuvos Krašto ministerijos Antrauoju operacijų departamentu paskelbė metinę ataskaitą, kurioje Rusiją pavadino "didžiausia grėsme Lietuvos saugumui ir užsienio politikai".

Генеральный секретарь НАТО Йенс Столтенберг - Sputnik Lietuva
NATO pabrėžė, kad nori išvengti ginklavimosi varžybų

Į "grėsmių" sąrašą taip pat buvo įtraukta Kinija, Kinijos investicijos, Baltarusijos atominė elektrinė.

Rusijos ambasada Lietuvoje VSD pranešimą pavadino "ligos istorija", kuri daro slegiantį įspūdį. Diplomatinė atstovybė teigė, kad Lietuvos specialiosios tarnybos mano, jog savo pranešimu turėtų vadovautis ne tik vyriausybinės agentūros, bet ir visuomeninės organizacijos, įskaitant tas, kurias sudaro imigrantai iš užsienio.

Savo ruožtu Rusijos pusė ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Be to, Maskva pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus NATO pajėgos šalia Rusijos Federacijos sienų išaugo septynis kartus, o NATO naudoja Vakarų isteriją tik tam, kad sukauptų ginklus ir kontingentus.

Naujienų srautas
0