VILNIUS, vasario 26 — Sputnik. Lietuvos žemės ūkio ministras Andrius Palionis kartu su septynių šalių žemės ūkio ministerijų atstovais pasirašė bendrą deklaraciją dėl Bendrosios žemės ūkio politikos reformos, kurioje svarbus akcentas skiriamas tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimui, pranešė ministerijos spaudos tarnyba.
Deklaraciją pasirašė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Rumunijos žemės ūkio ministrai. Susitikime dalyvavo Europos žemės ūkio komisaras Janušas Vojciechovskis.
Palionis pažymėjo, kad Žaliojo susitarimo įgyvendinimas pareikalaus didesnių išlaidų nei anksčiau, todėl ūkininkai turi sulaukti teisingo kompensavimo ir paskatų.
"Didesni poreikiai turi atsispindėti naujame ES biudžete, o galiausiai turi būti užtikrintas ir ambiciją atitinkantis abiejų BŽŪP ramsčių, tiek tiesioginių išmokų, tiek kaimo plėtros, finansavimas. <...> Privalome siekti neutralios žaliosios konkurencijos tarp visų ES ūkininkų, ir nematau pateisinamų priežasčių, kodėl turėtų būti priešingai", — sakė Palionis.
Deklaracijoje teigiama, kad pernelyg ambicingų reikalavimų kėlimas ūkininkams, neturint galimybės juos paremti vykdant šiuos reikalavimus, turės neigiamos įtakos ne tik Europos žemės ūkio gyvybingumui ir konkurencingumui, bet ir gali kelti grėsmę BŽŪP numatytų tikslų ir rezultatų įgyvendinimui.
Sumažintos subsidijos Baltijos šalims
Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, o tai pirmiausia palies ūkininkavimą. Lietuva mano, kad pasiūlymai dėl naujojo ES biudžeto yra nepriimtini, visų pirma, sumažinant išmokas sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, apie tai ne kartą pareiškė politikai.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiskundė, kad finansavimo stoka turės įtakos tokiems svarbiems infrastruktūros projektams kaip "Rail Baltica" ir Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.
Šią vasarą Lietuvą ištiko sausra. Kai kurie ekspertai pažymėjo, kad nuostoliai žemės ūkio ir kituose sektoriuose šiais metais bus dideli net palyginti su praėjusiais metais, kai sausra buvo stipresnė ir apėmė 24 savivaldybes.
Ekspertas Aleksejus Iljaševičius pažymėjo, kad nei Lietuvos vyriausybė, nei Briuselis neskuba kompensuoti Lietuvos ūkininkų nuostolių. Kai kurie ekspertai mano, kad subsidijų sumažinimas pirmiausia paveiks žemės ūkį, tačiau, kadangi Lietuvos valdžios sprendimai taip pat neskatina pramonės plėtros, padėtis yra apgailėtina.