VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Šimtai ūkininkų iš Baltijos šalių, Belgijos, Airijos, Ispanijos ir Italijos, protestuodami užblokavo gatves Briuselyje ir reikalavo didesnių ES išmokų žemės ūkiui, skelbia "Politico".
Akcija vyko Europos Vadovų Tarybos derybų dėl naujojo daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto 2021–2027 metams fone.
Ūkininkai į gatves išvažiavo su šimtu traktorių ir paleido fejerverkus. Jie priešinosi būsimam biudžeto sumažinimui pagal ES bendrosios žemės ūkio politikos programą ir taip pat teigė, kad ES turėtų suvienodinti išmokas visų šalių ūkininkams.
Remiantis paskutiniu Europos Vadovų Tarybos pirmininko Šarlio Mišelio pasiūlymu, septynerių metų biudžete žemės ūkio paramai bus skirta 50 milijardų eurų mažiau.
Centrinės ir Rytų Europos šalių, tokių kaip Lenkija, Lietuva ir Latvija, žemės ūkio pramonės atstovai už hektarą žemės gauna mažiau nei Vakarų Europos ūkininkai, nes skaičiuojant atsižvelgiama į mažesnes žemės ir darbo jėgos sąnaudas.
Lietuvos ūkininkai susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda, kuris atvyko į derybas Briuselyje. Jie pasilabino su juo ir įteikė butelius su sultimis.
Nausėda pasakė jiems, kad Vakarų ir Rytų Europos šalyse išlaidų lygis yra vienodas, tačiau tiesioginės išmokos yra visiškai skirtingos, taigi, tai nėra normalu sąžiningai konkurencijai.
Savo ruožtu Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad sistemoje "seniai egzistuoja neteisybė".
Europos Vadovų Taryba šiuo metu rengia posėdį, skirtą aptarti Europos Sąjungos daugiametį biudžetą. Dabartiniame 2021–2027 metų ES biudžeto projekte numatyta sumažinti Sanglaudos fondą. Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų.
Sumažintos subsidijos Baltijos šalims
Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, o tai pirmiausia palies ūkininkavimą. Lietuva mano, kad pasiūlymai dėl naujojo ES biudžeto yra nepriimtini, visų pirma, sumažinant išmokas sanglaudos politikai ir žemės ūkiui, apie tai ne kartą pareiškė politikai.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiskundė, kad finansavimo stoka turės įtakos tokiems svarbiems infrastruktūros projektams kaip "Rail Baltica" ir Baltijos šalių energetikos sistemų sinchronizacijai su žemyninės Europos tinklais.
Šią vasarą Lietuvą ištiko sausra. Kai kurie ekspertai pažymėjo, kad nuostoliai žemės ūkio ir kituose sektoriuose šiais metais bus dideli net palyginti su praėjusiais metais, kai sausra buvo stipresnė ir apėmė 24 savivaldybes.
Ekspertas Aleksejus Iljaševičius pažymėjo, kad nei Lietuvos vyriausybė, nei Briuselis neskuba kompensuoti Lietuvos ūkininkų nuostolių. Kai kurie ekspertai mano, kad subsidijų sumažinimas pirmiausia paveiks žemės ūkį, tačiau, kadangi Lietuvos valdžios sprendimai taip pat neskatina pramonės plėtros, padėtis yra apgailėtina.
