Ekspertas: abejonės dėl "Rail Baltica" projekto netrukdo Lietuvai gauti ES pinigų

Kaip ir visi Baltijos šalių infrastruktūros projektai, geležinkelio tiesimas turi daugiau politinių, negu ekonominių motyvų, mano ekspertas Sergejus Rekeda
Sputnik

VILNIUS, vasario 29 — Sputnik. Lietuva puikiai supranta, kad "Rail Baltica" praktiškai neturi ekonominio pagrindimo, tačiau valdžios institucijos ir toliau reikalauja lėšų iš ES, interviu Sputnik Lietuva pasakė Lomonosovo vardo Maskvos valstybinio universiteto informacijos ir analizės centro ekspertas Baltijos šalyse ir vyriausiasis portalo "RuBaltic.Ru" redaktorius Sergejus Rekeda.

Lietuva siekia papildomų ES lėšų "Rail Baltica" statybai

Lietuva kartu su "Rail Baltica" geležinkelio statybos projekto partneriais kreipėsi dėl papildomos paramos iš ES infrastruktūros tinklų fondo. Sprendimas dėl lėšų skirimo bus priimtas šių metų birželio–liepos mėnesiais.

ES projekto finansavimui skyrė 664,1 milijono eurų. Lietuvos dalis siekia 278,9 milijono eurų.

"Šis finansinės paramos ES subsidijuojamoms šalims paskirstymas šių šalių viduje, iš esmės, yra tam tikras verslas, kai surašomi dirbtinai pritempti argumentai. Šiam verslui atitinkamai išprašomi pinigai, kurie vėliau yra kruopščiai supjaustomi tarp suinteresuotų asmenų ir jokiu būdu ne visa apimtimi pasiekia šių gėrybių, kurioms buvo skirtos lėšos, vartotoją. Todėl "Rail Baltica" ekonominis pagrįstumas visada kėlė abejonių, tačiau tai netrukdo lietuviams lobiruoti šį projektą ir gauti jam vis naujas išmokas", — pasakė Sergejus Rekeda.

Rekeda taip pat pareiškė, kad "Rail Baltica", kaip ir kiti Baltijos šalių infrastruktūros projektai, yra reikalingi, kad parodytų politinį požiūrį į Europos Sąjungą.