Vašingtonas beveik pasiekė susitarimą dėl Saudo Arabijos gavybos sumažinimo, nes amerikiečiai turi daug spaudimo Rijadui svertų. Tačiau stabilizuoti rinką be Maskvos neįmanoma, rašo RIA Novosti autorius Maksimas Rubčenka.
Demokratų kerštas
Kongresas atsisakė skirti Energetikos departamentui 77 mln. tonų naftos pirkimui iš skalūnų įmonių strateginiam rezervui. Mėnesio pradžioje tai pasiūlė Donaldas Trampas, o tada energetikos ministras Dan'as Bruyette'as išleido įsakymą.
"Tačiau tik prieš keletą dienų vyriausybė pardavinėjo rezervo naftą, kad sumažintų valstybės biudžeto deficitą, — tada Twitter parašė Javier'as Blas'as, pagrindinis "Bloomberg" energetikos korespondentas. — Dabar skalūnininkai išgaus naftą iš gelmių tik tam, kad leistų dėdei Semui grąžinti ją atgal po žeme, į savo strategines saugyklas, tam išleidus milijardus mokesčių mokėtojų dolerių".
Praėjusią savaitę JAV Energetikos departamentas paragino Kongresą patvirtinti pinigų skyrimą "kuo greičiau padėti JAV energetikos bendrovėms ir jų darbuotojams". Tačiau demokratai, turintys daugumą žemuosiuose parlamento rūmuose, nepraleido progos dar kartą pakenkti Trampui ir pasipriešino.
Prezidentas neketina atsisakyti. Anot "Bloomberg", Baltieji rūmai nurodė Energetikos departamentui finansuoti pirkimus iš savo biudžeto.
"Donaldo Trampo administracija yra pasiryžusi pirkti pigią naftą, — sakė Bob'as McNally'is, "Rapidan Energy Advisors" įkūrėjas. — Su Kongresu ar kitu atveju bus papildomos strateginės atsargos. Suplanuoti pirkimai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios nukentėjo labiausiai".
Tačiau analitikai pabrėžia, kad tai nepadės. Faktas tas, kad į 714 milijonų talpos JAV saugyklas jau buvo perpumpuoti 634 milijonai barelių. Taigi, tilps dar 80 mln. Tai reiškia, kad per šešis mėnesius bus galima įsigyti tik 450 tūkst. barelių per dieną.
"Palyginti su mažėjančia paklausa, tai yra labai mažai, — sako amerikiečių energetikos analitikas Justin'as Jacobs'as. — Be to, pirkimai bus vykdomi rinkos kaina, kuri dabar yra mažesnė už savikainą. Visiškai neaišku, kaip tai padės sutaupyti gamintojams."
Pramonės žlugimas
Patys naftos darbininkai nieko nesitiki. Praėjusią savaitę "Occidental Petroleum" darbuotojams išsiuntė įspėjamąją žinią apie artėjančius atlyginimų mažinimus.
"Rinkos padėtis verčia mus imtis precedento neturinčių priemonių, — rašoma pranešime. — Nuo balandžio 1 dienos paprastų darbuotojų pajamos sumažės 30 %, vadovybės — 68 %. Bendrovės vykdomasis direktorius neteks 81 %. Be to, sumažės premijos ir subsidijos, skirtos kelionių ir sporto klubų abonementų išlaidoms padengti".
Kiti jau atleidžia darbuotojus. Didžiausia naftos telkinių paslaugų įmonė "Halliburton" paskelbė apie 3 500 darbuotojų atleidimą Hiustone. "Shale Apache" atleis 85 centrinės būstinės darbuotojus.
"Sumažiname skalūnų įrengimų skaičių iki nulio ir nukreipiame kapitalą kitiems mūsų projektams. Todėl priėmėme sunkų sprendimą dėl personalo", — sakoma "Apache" pranešime.
Net milžiniška "Exxon Mobil", daugiausia užsiimanti tradicine gavyba, turi rimtų problemų. "Remdamiesi precedento neturinčia padėtimi rinkoje, imamės reikiamų priemonių, kad artimiausiu metu žymiai sumažintume kapitalą ir veiklos sąnaudas", — sakė Darren'as Woods'as, generalinis įmonės direktorius.
"Dėl ankstesnio kainų karo, dėl kurio 2015–2016 metais žlugo naftos kainos, darbo vietų pramonėje sumažėjo beveik 30 proc." — pranešime teigė konsultacijų įmonė "Rystad Energy". — Šiuo metu naftos pramonė susiduria su papildomu koronaviruso epidemijos poveikiu." Todėl metų pabaigoje kas trečias amerikiečių naftos gamintojas neteks darbo.
"Esant dabartinėms kainoms, mes pastebėsime reikšmingą skalūnų naftos gavybos sumažėjimą JAV. Tuo neabejojama", — pripažino Tarptautinės energetikos agentūros vykdomasis direktorius Fatih'as Birol'is ir pridūrė, kad Amerikos naftos pramonė patirs "milžiniškas kančias".
"Skalūnų pramonė bus sunaikinta", — reziumuoja Marshall'as Watson'as, Teksaso technikos universiteto profesorius.
Kainos kyla
Išgelbėti skalūnininkus gali tik pasibaigęs OPEC naftos karas su Rusija. Ir kadangi po daugybės Amerikos sankcijų neįmanomas konstruktyvus dialogas tarp Vašingtono ir Maskvos šia tema, Trampo administracija daugiausia dėmesio skyrė sauditams.
Praėjusį pirmadienį JAV energetikos sekretorius Dan'as Bruyett'as paskelbė, kad Vašingtonas svarsto galimybę sudaryti naftos aljansą su Saudo Arabija, kad "stabilizuotų kainas po didžiausio jų žlugimo per kelis dešimtmečius". Iš pačios formuluotės aišku, kad pagrindinė Vašingtono sąlyga yra sustabdyti kainų kritimą, t. y. sumažinti arabų naftos gavybą.
Antradienį žurnalas "Politico", cituodamas šaltinius JAV prezidento administracijoje, pranešė, kad Donaldas Trampas paskambino Saudo Arabijos princui Mohammadui bin Salmanui ir pareikalavo nepakenkti Amerikos naftos darbininkams. "Naftos kainos turėtų išlikti gyvybingos", — teigė Baltųjų rūmų vadovas.
Praėjusį trečiadienį valstybės sekretorius Mikas Pompėjas taip pat paskambino bin Salmanui: jis priminė "būtinybę išlaikyti stabilumą pasaulinėse energijos rinkose".
"Valstybės sekretorius pabrėžė, kad Saudo Arabija, būdama viena iš pirmaujančių G20 narių ir įtakinga energetikos lyderė, turi realią galimybę nuraminti pasaulio energijos ir finansų rinkas, kai pasaulis susiduria su rimtu ekonominiu netikrumu", — sakoma JAV Valstybės departamento oficialiame pranešime.
Šį Pompėjaus ir Saudo Arabijos princo pokalbį "Bloomberg" pavadino "tiesiogine JAV intervencija į kainų karą tarp Saudo Arabijos ir Rusijos".
Paskutinis žodis — Rusijos
Ekspertai įsitikinę, kad galų gale sauditai turės pasiduoti. Ir esmė ne tik ta, kad Vašingtonas turi daugybę spaudimo Rijadui svertų: Kongreso nariai ne kartą kėlė sankcijų prieš Saudo Arabiją klausimą — už žurnalisto Khashoggi nužudymą, karą Jemene ir pernelyg aktyvią branduolinės programos plėtrą.
Lemiamas veiksnys gali būti tai, kad prieš mūsų akis krinta Saudo Arabijos planai smarkiai padidinti naftos eksportą, kad būtų kompensuotos mažesnės kainos. "The Wall Street Journal" su nuoroda į šaltinius rašė, kad Rijadui sunku rasti pirkėjų: naftos perdirbimo gamyklos JAV ir Europoje atsisako pirkti papildomą kiekį naftos, net nepaisant dempingo.
Be to, Saudo Arabijos machinacijas prieš Maskvą iš tikrųjų sukliudė Pekinas: vokiečių verslo leidinio "Wirtschaftswoche" duomenimis, kovo mėnesį Kinija iš Rusijos nupirko rekordinį kiekį naftos — 1,6 milijono tonų.
Taigi, Saudo Arabija, jau sumažinusi savo valstybės biudžetą, tiesiog neturi kito pasirinkimo. Rijadas ruošiasi keisti kursą: Vakarų žiniasklaidos teigimu, birželio mėnesį OPEC susitikime Saudo Arabijos pareigūnai aptars gamybos sumažėjimą šešiais milijonais barelių per dieną (kovą tai buvo 3,6 mln.).
Tačiau visa tai neturi prasmės be Rusijos. Ir visas klausimas dabar yra tas, ką Rijadas ir Vašingtonas pasiūlys Maskvai mainais už naftos karo pabaigą.