Pastaraisiais metais Rusijos ir Kinijos valstybiniai santykiai buvo vadinami strateginiu bendradarbiavimu, ir tai iš esmės tiesa. Tokiai plėtrai yra daugybė prielaidų: išspręstos valstybės sienos problemos; nauja 2017 metų JAV nacionalinio saugumo strategijos redakcija, kurioje Rusija, Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja yra aiškiai įvardijamos "strateginiais valstijų priešininkais"; sparčiai didėjančios Kinijos energijos išteklių pirkimo apimtys ir nuolat augančios jų gamybos apimtys Rusijoje ir kita.
Tačiau politikos mokslų ir ekonomikos profesionalai turėtų apžvelgti daugiau dalykų, ir mes bandysime atidžiau pažvelgti į šių abiejų šalių bendradarbiavimą energetikos sektoriuje, pradedant naftos sektoriumi.
2018 metais, pradėjus eksploatuoti ESPO magistralinį vamzdyną (Rytų Sibiras–Ramusis vandenynas), Rusijos naftos tiekimo į Kiniją apimtys išaugo dvigubai — vargu, ar įmanoma rasti kitą panašų rodiklį pasaulio naftos istorijoje. Tai leido Kinijos bendrovėms, kurioms priklauso naftos perdirbimo gamyklos, atsisakyti dalies tiekimo tanklaiviais — net ir esant vienodai naftos kokybei, vamzdynų logistika visada yra patogesnė pirkėjams.
Tačiau į šį faktą reikėtų atsižvelgti atidžiau, nes tiekimo sutartys nebuvo pasirašytos tarpvalstybiniu lygiu. Sutartis sudarė labai specifinės Rusijos naftos kompanijos su ne mažiau specifinėmis Kinijos naftos perdirbimo įmonėmis.
Kinijoje yra tikros naftos milžinės — valstybinės įmonės "China National Petroleum Corporation", "Sinopec", "China National Offshore Oil Corporation". Bet susitarimus su Rusijos "Rosneft", "Gazprom Neft", "Surgutneftegaz" pasirašė ne jos, o vertikalios integracijos neturinčios privačios įmonės, valdančios tik naftos perdirbimo gamyklas. Čia nėra nieko stebėtino: visame pasaulyje didžiosios įmonės mieliau renkasi ilgalaikes sutartis, todėl tradiciškai mažos privačios įmonės būna mobilesnės.
Mažos naftos perdirbimo įmonės, mažos pardavimo apimtys — tokios įmonės skaičiuoja kiekvieną pelno procentą ir ėmėsi entuziazmo plėsti ESPO klasės lengvosios mažai sieros turinčios Rusijos naftos tiekimą. Saudo Arabijos "Aramco" gabenamos tanklaivių "Arab Light" siuntos 2018 metais pralaimėjo konkurenciją — ši klasė yra sunkesnė, joje daugiau sieros ir net gabenimas jūra, neišvengiamai prarandant kainą.
2018 metais OPEC+ susitarimas buvo visapusiškai veiksmingas, tačiau, kaip matote, tai nesutrukdė susitarimo šalims konkuruoti tarpusavyje, ypač tokioje perspektyvioje, greitai augančioje rinkoje kaip Kinijos. Tuo metu pasitraukti iš Saudo Arabijos OPEC+ susitarimo buvo nuostolinga, reikėjo sukandus dantis ir toliau šypsotis kolegoms iš Rusijos. Tačiau istorija tuo nesibaigė, tik prasidėjo.
Princai būna skirtingi
Be abejo, čia reikalingas profesionalus politologas, kuris papasakotų apie rimčiausią Saudo Arabijos politinės sistemos reformą, tačiau galima pabandyti visa tai trumpai apžvelgti.
2017 metų birželio 21 dieną Saudo Arabijos Karalystės gyventojai sužinojo, kad nuo šiol karaliaus Salmano ibn Abdul-Azizo Al Saudo dekretu sosto paveldėtoju buvo paskelbtas ne kas kitas, o karaliaus sūnus Mohamedas ibn Salmanas Al Saudas. Mes nesigilinsime į klanų ir šeimos santykių problemas karališkojoje šeimoje; užtenka prisiminti žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymą SAK konsulato Stambule teritorijoje, kur nužudymo organizavimu buvo tiesiogiai apkaltintas sosto paveldėtojas, tačiau Donaldas Trampas nemanė, kad ši keista istorija gali pakeisti JAV požiūrį į SAK valdovus. Būtent dabartinio JAV prezidento pastangomis buvo sėkmingai užmaskuotas žmogžudystės skandalas ir dabar apie jį vis rečiau prisimenama, nors tai įvyko visai neseniai — 2018 metų spalio pradžioje.
Kodėl aš tai prisimenu? Taip, būtent dėl vienos priežasties — toks taikus, nekonfliktiškas Trampo požiūris į Mohamedą Al Saudą iš esmės negali būti paaiškintas staiga užplūdusiais draugiškumo jausmais. Politikoje to nebūna, galioja kitas principas — paslauga už paslaugą.
Prekybos karas, sankcijos, OPEC+ ir nafta
2019 metai yra ne tik laikas, kai OPEC+ susitarimas veikė pilnu pajėgumu. Tai buvo sunkiausias prekybos konfrontacijos tarp JAV ir Kinijos laikotarpis, kurio vienas iš rezultatų buvo JAV naftos tiekimo į Kiniją apimties sumažėjimas beveik iki nulio.
2019 metai — JAV naftos embargo įvedimo atidėjimų Iranui pabaiga. Atidėjimai buvo taikomi kelioms šalims, įskaitant Kiniją, kuri buvo tradicinė ir didžiausia Irano naftos kompanijų pirkėja.
2019 metai yra JAV sankcijų Venesueloje įvedimo laikas — tiesioginis draudimas pirkti Bolivaro Respublikos pagamintą naftą, kurios didžiausia pirkėja buvo ta pati Kinija. Nutraukus tiekimą iš Irano ir Venesuelos, Kinijos rinkoje atsirado laisva 20 mln. tonų (apie 150 mln. barelių) naftos niša.
Primenu, kad, pagal ESPO Rusijos įmonės tiekia lengvąją naftą, didelio masto Uralo naftos pristatymams tanklaiviais turi būti įvykdytos dvi sąlygos — ne tik galimybė užsakyti tanklaivius, kurių Rusijoje akivaizdžiai nepakanka, bet ir galimybė padidinti gamybos apimtis, nes kitu atveju staiga atsilaisvinus rinkos daliai "Rosneft" būtų priversta nutraukti ilgalaikes sutartis su kitais vartotojais.
Neatmetama galimybė, kad krovinių gabenimo problemą buvo galima išspręsti, tačiau "Rosneft" ir kitos Rusijos įmonės net nemėgino to padaryti — nebuvo prasmės, OPEC+ susitarimo sąlygos neleido padidinti gamybos apimčių. Žiniasklaidoje ir kitur plačiai manoma, kad "Rosneft" vadovas Igoris Sečinas buvo nepatenkintas OPEC+ susitarimu vien dėl savo "siaubingo charakterio". Aš nežinau, koks yra Igorio Ivanovičiaus charakteris, tačiau moku naudotis skaičiuokle.
Vidutinė "Brent" žalios naftos, pagal kurią kotiruojama "Urals" markės nafta, kaina 2019 metais buvo 60,5 USD už barelį, o "Urals" nuolaida sudarė apie keturis dolerius. "Urals" kainą galime suapvalinti net iki 55 USD už barelį — vis tiek turite padauginti iš 150 milijonų barelių, kurių "Rosneft" negalėjo pateikti Kinijos rinkai dėl OPEC+ susitarimo. Padarykite daugybą patys, kad įsitikintumėte: "Rosneft" vadovas turėjo priežasčių pareikšti nepasitenkinimą OPEC+ ir jis buvo išreikštas skaičiais su daugybe nulių.
Kokį ryšį turi visa tai su staigia Donaldo Trampo ir Mohamedo ibn Salmano Al Saudo draugyste? Kaip bebūtų keista — tiesioginį, bet daugiau apie tai kitą kartą.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
