Lietuvos teismas atmetė skundą dėl Noreikos veklos įvertinimo

Pareiškėjams taip pat buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurias teks sumokėti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui
Sputnik

VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė lietuvių kilmės amerikiečio Granto Arthuro Gochino ieškinį, kuriame prašoma, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRC) pakeistų istorinę išvadą apie nacių bendrininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros veiklą, praneša "Ekspress nedelia".

Kasčiūnas pavadino Vanagaitę "grėsme" Holokausto tyrimams

Teismo pareiškime teigiama, kad pareiškėjo skundas nebuvo patenkintas. Teisėjų kolegija nusprendė, kad Gochino kreipimasis "nėra susijęs su centro veikla, priskiriama viešajam administravimui", todėl byla turėtų būti atmesta, o istoriniai aiškinimai nėra svarbūs.

Teismas nutarė priteisti centrui iš pareiškėjo 950 eurų bylinėjimosi išlaidas.

2018 metų vasarą Gochinas, kurio žydų kilmės artimieji buvo nužudyti Lietuvoje per Antrąjį pasaulinį karą, pateikė ieškinį su prašymu panaikinti LGGRC sprendimą, kad Noreika yra "kovotojas už nepriklausomybę", o ne nacių bendras. Tačiau centras atmetė jo skundą ir net nepradėjo pateikti pareiškėjo pateiktų dokumentų diskusijai.

Kas yra Jonas Noreika

Lietuvoje Noreika laikomas "nacionaliniu didvyriu". 2019 metais kilo Lietuvos žmogaus teisių aktyvistas Stanislovas Tomas kūju sudaužė memorialinę lentą Noreikai ant Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos pastato sostinės centre.

Linkevičius pasiskundė "Amazon" dėl "Holokausto aukų įžeidimo"

Po šios istorijos Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė lentą nukabinti, nes yra duomenų, kad "partizanai" dalyvavo steigiant žydų getą. Tačiau nacionalistų aktyvistai sukūrė naują lentelę ir savavališkai ją pakabino. Meras pasipiktino šiuo poelgiu, tačiau lenta vis tiek kabo originalioje vietoje.

Noreika buvo nacių bendrininkas ir prisidėjo prie Lietuvos žydų bendruomenės naikinimo Antrojo pasaulinio karo laikais.

1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities viršininku. Tuo pačiu metu jis buvo organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys. Noreikos įsakymu regione gyvenantys žydai buvo perkelti į getą, o jų turtas buvo paimtas. Vėliau gete žuvo tūkstančiai žmonių.

Po kelerių metų Noreika įstojo į "miško brolius" — nacionalistų ginkluotas grupuotės gretas. Daugybė Lietuvos "partizanų" palaikė nacius ir dalyvavo naikinant sovietų partijos darbuotojus, Lietuvos žydų bendruomenę ir civilius gyventojus.

Lietuvos teismas atmetė skundą dėl Noreikos veklos įvertinimo