VILNIUS, kovo 25 — Sputnik. "Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų" (TS-LKD) frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad rašytojos Rūtos Vanagaitės vardas kompromituoja bet kokius Holokausto tyrimus. Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook.
Konservatorius teigė, kad neseniai kreipėsi į Geros valios fondą su klausimu apie dešimt tūkstančių eurų, skirtų Vanagaitės projektams.
Anksčiau paaiškėjo, kad fondas šią sumą skyrė bendrajam rašytojos ir vokiečių istoriko Christoph'o Dieckmann'o projektui "Kaip tai įvyko?".
"Ši veikėja, kuri jau susikompromitavusi kiek tik įmanoma savo "tyrinėjimais” ir šlykščiausiais po mirtinais šmeižtais apie NKVD nukankintus Lietuvos partizanus ir didvyrius. Kažkas nori, kad ji tęstų tokią savo veiklą", — rašo politikas.
Taip pat Kasčiūnas, anksčiau pareikalavęs iš Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky paaiškinimų dėl finansavimo, teigė, kad nesulaukė jokio argumentuoto atsakymo.
"Turime suprasti, kad padaryta didelė klaida arba labai rimtas piktavališkas žingsnis. Vanagaitės vardas kompromituoja bet kokius Holokausto tyrimus, o ypač Lietuvoje. Juk čia ta pati veikėja, kuri teigė, kad žiauriausiai NKVD nukankintas Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas "nėra joks didvyris", "žinoma" nebuvo kankinamas, o net galėjo bendradarbiauti su KGB ir prisidėti prie žydų žudynių", — parašė Kasčiūnas.
Kasčiūnas taip pat pabrėžė, kad niekada nepripažins, jog Vanagaitė gali atlikti objektyvų istorinį tyrimą.
Fondas buvo įkurtas 2011 metų pabaigoje. Lėšos gali būti skiriamos Lietuvos žydų religiniams, kultūriniams, medicinos, sporto, švietimo ir mokslo projektams. Finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto.
Skandalas dėl Rūtos Vanagaitės knygos
Lietuvoje 2017 metais kilo su Rūtos Vanagaitės knyga "Mūsiškiai" susijęs skandalas. Joje rašytoja pasakoja apie masinį ir savanorišką lietuvių dalyvavimą žydų žudynėse Antrojo pasaulinio karo metu. Neseniai už "Mūsiškius" rašytoja gavo kasmetinį Europos žydų kongreso (EŽK) apdovanojimą.
Žiaurūs išpuoliai prieš Vanagaitę prasidėjo po jos pasisakymų apie tai, kad vienas iš "miško brolių" — ginkluoto antisovietinio pokario pogrindžio lyderių — Adolfas Ramanauskas-Vanagas — galėjo dalyvauti žydų žudynėse ir būti KGB agentu.
Tai sutapo su jos naujos autobiografinės knygos "Višta strimelės galva" išleidimu. Kaip nepritarimo rašytojos istoriniam vertinimui ženklą leidykla "Alma Littera" išėmė iš pardavimo visas jos knygas ir nutraukė bendradarbiavimo sutartį. Anksčiau "Sputnik Lietuva" rašė, kad tuo metu Europos žydų kongresas pasmerkė išpuolius prieš rašytoją. Pasak Kongreso pirmininko Mošės Kantoro, Vanagaitės persekiojimas primena "tamsius laikus".
Kongresas paragino Lietuvos Vyriausybę ir politinį elitą "rimtai išnagrinėti lietuvių vaidmenį nacių okupacijos metu, sustabdyti šlovinimą tų, kurie bendradarbiavo su naciais ir aktyviai dalyvavo Lietuvos žydų žudynėse". Per Holokaustą žuvo apie 90 % Lietuvos žydų. Žudant žydus, Lietuvą okupavusiems naciams neretai talkindavo vietos kolaborantai.
Lietuvoje "partizanais" laikomi "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940–1950 m. veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.
