Galima lengvai prisiminti raginimus ir net reikalavimus susimokėti už Antrąjį pasaulinį karą, už tai, kad nuo Raudonosios armijos rankos žuvo nemažai vokiečių, už "Lenkijos padalijimą", "golodomorą", Krymą, "Boeing", Kurilų salas, "už cheminio ginklo naudojimą" Didžiosios Britanijos teritorijoje (tai Skripalių byla), už "Jukos" reikalą, už visuotinį atšilimą (dėl Rusijos naftos ir dujų), už "Nord Stream", už Donbasą, taip pat už kišimąsi į rinkimus ir referendumus JAV, Didžiojoje Britanijoje, Juodkalnijoje, Madagaskare ir kt.
Koronavirusas pakeitė situaciją, tačiau ne į gerąją pusę. Tiesiog staiga išsiplėtė šalių, iš kurių pažengęs Vakarų pasaulis (ir jo palydovai) reikalauja trilijonų dolerių kompensacijų ir reparacijų, klubas — ir dabar Rusija yra kartu su Kinija, iš kurios jau reikalaujami trilijonai dolerių kaip kompensacija už ekonominę žalą, už žmonių gyvybes, kurias nusinešė koronavirusas, kurį Donaldas Trampas nuosekliai vadina "kinišku".
Kaltinimų esmė sietina su šiais (pseudo)argumentais, kuriuos galima schematiškai suformuluoti taip: "Jei Kinija laiku būtų Vakarų šalims pranešusi, kad buvo rastas naujas baisus virusas, civilizuotų Vakarų šalys būtų pasiruošusios ir epidemijos nebūtų buvę. Bet Kinija slėpė viską, tiesą sakiusius gydytojus cenzūravo, ir apskritai ji dabar turi atsakyti už visą ekonominę žalą ir prarastų Vakarų piliečių, žuvusių dėl Pekino veiksmų, gyvybes".
Reikalavimas akivaizdžiai absurdiškas, tačiau jūs turite būti labai naivūs (ir blogai išmanyti Vakarų partnerių mąstymo specifiką), kad galvotumėte, jog šis absurdas (jau neminint įvaizdžio sumetimų) sustabdys bandymus priversti Kiniją mokėti ir atgailauti.
Vienas iš pirmaujančių britų laikraščių "The Daily Mail" savo sekmadieniniame leidinyje "Mail on Sunday" apibūdina kovos už Kinijos pinigus tikslus ir metodus: "Kinija mums skolinga 351 milijardą svarų (433 milijardus JAV dolerių — Sputnik)".
Norėdama gauti kompensaciją už koronavirusą Didžioji Britanija turi persekioti Pekiną per tarptautinius teismus, sako rimti tyrinėtojai. Penkiolika įtakingų konservatorių partijos narių ragina persvarstyti JK santykius su Kinija.
Nuo epidemijos pradžios pagrindinės pasaulio ekonomikos patyrė 3,2 trilijono svarų (3,95 trilijono JAV dolerių — Sputnik) žalą. Tyrimas rodo, kad to būtų buvę galima išvengti, jei Kinija būtų buvusi sąžiningesnė".
Autoritetingas tyrimas, kurį sekmadienį minėjo "Mail on Sunday", yra Henry Jackson Society "tyrimas", kuriame visa kaltė už epidemiją primesta Kinijos vyriausybei.
Amerikiečių agentūros "Bloomberg" projektas skelbia išsamų praktikuojančio advokato ieškinių Pekinui tarptautiniuose teismuose teisinių perspektyvų tyrimą, kuris sausai konstatuoja, kad procesas jau yra prasidėjęs, tiesiogine žodžio prasme: "Vien JAV buvo paduoti du kolektyviniai ieškiniai prieš Kiniją už informacijos apie virusą ankstyvoje stadijoje (epidemijos — Sputnik) panaikinimą ir su milijardinės (dolerių — Sputnik) kompensacijos už žalą, padarytą dėl koronaviruso protrūkio, reikalavimu".
Jei tai tęsis, tada panašūs ieškiniai bus pateikiami ne tik JAV, bet ir įvairiuose Europos ir tarptautiniuose teismuose.
Turint omenyje, kaip dabartinė JAV prezidento administracija žiūri į Kiniją ir "Kinijos grėsmę", galima daryti prielaidą, kad tokie veiksmai gaus maksimalią politinę paramą, ypač atsižvelgiant į tai, kad nurašyti savo klaidas išoriniam priešui yra gerai žinoma politinė taktika, kurią amerikiečiai (ir ne tik jie) sėkmingai naudoja Rusijos (ir ne tik jos) atžvilgiu.
Beje, Rusijos patirtis rodo, kad akivaizdus tokių kaltinimų teisinis negaliojimas apskritai neturės įtakos teisminėms tokių ieškinių perspektyvoms, jau neminint to, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė gali sėkmingai panaudoti prieš Pekiną savo slaptą ginklą, britų manymu panaikinantį bet kokią gynybos taktiką.
Šis ginklas yra "labai tikėtina" ("highly likely"), ta garsioji stebuklinga formuluotė, išlaisvinanti mūsų geopolitinius oponentus Londone nuo poreikio pateikti bet kokius pagrįstus Rusijos kaltės įrodymus.
Kinijai Vakaruose jau atrado (arba labai greitai suras) savo "kinišką Brauderį" ir "kinišką Chodorkovskį" ir net tikras epidemijos aukas bei gydytojus iš Uhano, kurie "kentėjo" nuo regioninių kinų valdininkų klaidų. Ir jie bus gana ciniškai išnaudojami, kad išreikalautų iš gyvų kinų trilijonus gyvų dolerių.
Tačiau tikimybė iš tikrųjų gauti šiuos trilijonus iš Pekino yra iliuzinė. Bet esmė yra ta, kad reikia išgelbėti paprastus Europos Sąjungos ar JAV piliečius nuo nepasitenkinimo dėl to, kad Vakarų pasaulyje epidemija įgijo katastrofišką mastą ir sukėlė katastrofiškų ekonominių padarinių.
Nepaisant visų žiniasklaidos pastangų, mažai tikėtina, kad pavyks įtikinti paprastus europiečius ir amerikiečius, jog visų problemų priežastis yra tariamas Kinijos slapukavimas. Tačiau tie patys gyventojai kelias savaites stebėjo Vakarų žiniasklaidos pranešimus apie tai, kokių priemonių KLR vyriausybė imasi kovai su epidemija, įskaitant užblokuotus gyvenamuosius kompleksus, maisto tiekimą dronais, masinius testavimus, įmonių veiklos sustabdymą ir net iškastus kelius tarp policijos saugomų regionų.
Visa tai buvo pateikta kaip Pekino valdžios "autoritarizmo" ir neracionalumo įrodymas. Tačiau dabar, atkreipiant dėmesį į tuos pačius pranešimus, galima paklausti ieškovų, kokių kitų akivaizdžių ir šokiruojančių veiksmų (ne pareiškimų, būtent veiksmų) turėjo būti imtasi, kad Borisas Džonsonas ir Donaldas Trampas patikėtų, jog tai yra rimtas dalykas. Net ir vykdant viešųjų ryšių kampaniją, visi ieškiniai prieš Kiniją bus gana beprasmiška priemonė, o štai kaip pasiteisinimas įvesti antikiniškas ekonomines sankcijas jie tobulai tinka.
Atrodo, viskas ir buvo sumanyta dėl šių sankcijų.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.