Napoleonas kadaise pasakė apie Kiniją taip: "Čia guli miegantis milžinas. Tegul jis miega. Jeigu jis pabus, sudrebins pasaulį". Po Antrojo pasaulinio karo tai buvo didelė, bet labai neturtinga šalis. Dvidešimt pirmame amžiuje ji jau ėmė pretenduoti į galingiausios pasaulio ekonomikos statusą. Tada į žaidimą įsijungė Amerika. Prasidėjo prekybiniai karai ir neramumai Honkonge, kuriuos su malonumu parėmė Vašingtonas. O po to smogė koronavirusas...
Tai buvo didžiulis smūgis Kinijos ekonomikai ir įvaizdžiui (Donaldas Trampas net pabandė primesti "kiniško viruso" diskursą). "Pasaulio fabrikas" sumažino apsukas iš pradžių dėl vidinių, o vėliau ir dėl išorinių priežasčių, nes "susirgo" ir įvedė karantiną įvairios Europos valstybės. Prasidėjo kalbos, kad "Kinijos stebuklui" galas.
Tačiau kinai mobilizavosi, ir balandžio 8 dieną Uhano mieste, kuriame pernai gruodį prasidėjo koronaviruso protrūkis, buvo panaikintas 76 dienas galiojęs draudimas išvykti. Kinijos gamyba (eksportas) irgi atsigauna. Ir dabar prasidėjo naujos kalbos — Kinijos modelis parodė savo efektyvumą, o "pažangiuose" Vakaruose — ekonominis nuosmukis ir dezintegracija (tiek transatlantinės, tiek europinės vienybės idėjоs žlugimas), Kinija — ne grėsmė, o pavyzdys.
Tačiau ar ne per anksti teigti, kad Pekinas taps pagrindiniu viruso nugalėtoju ir išeis iš krizės dar stipresnis?
Kinijai buvo labai naudinga globalizacijos, atviro pasaulio, maksimaliai liberalios prekybos koncepcija, kurios pagrindu ji bandė plėtoti ir "Naujojo Šilko kelio" projektą. Tačiau jau prieš virusinę krizę tapo aišku, kad pasaulyje stiprėja protekcionizmo tendencijos, ir pagrindiniu jo šalininku tapo Trampo Amerika.
Logika paprasta: jeigu kokia nors sistema (žaidimo taisyklės) naudinga tavo oponentui, tą sistemą reikia pakeisti ar iš viso sunaikinti. Daryti tai JAV pradėjo dar prieš krizę, nes, matyt, Pekinas (o tiksliau, draugas Si, nes ne visi Kinijoje yra prieš amerikietišką globalizaciją) nusprendė, kad daugiau Vašingtonas jo "fabriko" nekontroliuos.
Po koronaviruso krizės (net jeigu ne Amerika ją sukūrė) Trampas gali tik suaktyvinti pastangas globalios pertvarkos kryptimi su mažesnės priklausomybės nuo Kinijos ir didesnio savarankiškumo šūkiu. Tai yra, tegyvuoja ekonomiškai uždarų nacionalinių valstybių pasaulis, kuriame eksportu paremta kinų ekonomika daug nepasieks (net su rusiškais energijos ištekliais).
Papildomu geru pretekstu pakeisti pasaulio funkcionavimo mechanizmus gali tapti dabar sąmoningai ar nesąmoningai Vakaruose vystoma isterija dėl naujos didžiosios depresijos. Tačiau net jeigu viskas po truputį pradės grįžti prie to, kas buvo (daugiau ar mažiau atviro pasaulio), ramybėje Kinijos amerikiečiai tikriausiai nepaliks.
Jeigu visai atvirai, tai jie dar net nepradėjo jos rimtai spausti: prekybiniai karai, Honkongas ir, galimai, koronavirusas — čia, greičiausiai, tik repeticija. Spektaklis gali prasidėti, kai JAV įjungs kietų sankcijų Kinijos atžvilgiu režimą ar sukurs Pekinui jo "Ukrainą" (įtampos šaltinių Azijoje yra užtektinai).
Manote, kad tai kažkokia fantastika? Galbūt, bet Amerikoje jau inicijuojami teisminiai procesai prieš Kiniją su reikalavimu sumokėti didžiulę kompensaciją už koronavirusą. Juokinga? Galbūt, bet amerikiečiai nieko šiaip sau nedaro, ir šios iniciatyvos — iškalbingas kovos su Kinija iki pergalės simbolis.
Taigi, teigti, kad po koronaviruso epidemijos pabaigos Kinija ims karaliauti pasaulyje, labai anksti, nes Amerikai tai netinka, ir ji padarys viską (!), kad taip neatsitiktų. Nelogiška, nekonstruktyvi ir neperspektyvi strategija? Galbūt. Tačiau Rusijos pavyzdys rodo, kad amerikiečių tokie argumentai nestabdo. Kinijos eilė?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
