Keletas užsienio kariuomenės koronavirusinės infekcijos atvejų tarptautiniame NATO batalione Latvijoje nesustabdė manevrų Latvijos teritorijoje. Tai labai pavojingas įvykis civiliams gyventojams, nepateisinama rizika ir akivaizdūs parodomieji veiksmai kariniu požiūriu.
Tarptautinės karinės pratybos "Steele Brawler" vyksta balandžio 13–18 dienomis Meža Mackeviči poligone, Daugpilio regione. Paskelbta, kad dalyvaus 600 užsienio karių ir 100 įrangos vienetų. Visoje Latvijoje dislokuotoje NATO išplėstinėje kovinėje grupėje yra daugiau nei 1400 karių iš Albanijos, Čekijos Respublikos, Italijos, Kanados, Juodkalnijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Ispanijos.
Manevrų tikslas — sustiprinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą bendrų mokymų metu — pandemijos periodu atrodo neįtikinamai. Aljanso kariuomenės perkėlimo prie Baltarusijos sienos būtinybė ir nauda nėra akivaizdi, priešingai nei neigiamos pasekmės.
Karinės technikos judėjimas iš Adažių bazės iki Meža Mackeviči poligoną (apie 250 km) ir atgal "kerta" praktiškai visą Latvijos teritoriją iš šiaurės į pietus, blokuoja civilių eismą bendruosiuose keliuose. Kad būtų išvengta konfliktų, incidentų ar bandymų aplenkti (tai draudžiama), šarvuočių vilkstines lydi policija. Pratybų organizatoriai iš anksto atsiprašė civilių gyventojų dėl šešias dienas truksiančių nepatogumų, tačiau nepaaiškino, kam reikalingos tokios aukos. Latvijai niekas negrasina, o kaimyninė Baltarusija šiomis dienomis nevykdo karinių pratybų.
Ypatingas cinizmas
Šeši šimtai karių ir šimtas šarvuočių galėjo lengvai vykdyti pratybas Adažių bazės teritorijoje. Iš viso Vašingtonas išleido 170 milijonų eurų Latvijos karinės infrastruktūros plėtrai, o Briuselis investuos dar 71 milijoną eurų iki 2021 metų. Su tokiomis investicijomis Adažių bazėje galima surengti bet kokio masto pratybas.
Kovo pabaigoje čia vyko "Iron Spear 2020" pratybos, kuriose dalyvavo nacionalinė mechanizuotoji pėstininkų brigada ir NATO išplėstinio buvimo kovinė grupė Latvijoje (šaudymas iš tankų ir šarvuočių, Latvijos ir užsienio pajėgų koordinavimo bandymai). Kam balandžio mėnesį pereinant iš vieno didelio poligono į kitą, esantį arčiau Baltarusijos sienos, kelti pavojų Latvijos civiliams gyventojams?
Manau, kad aljanso užsienio pajėgos Latvijoje vykdo savo veiksmus ne tiek "Baltijos šalių gynybai", kiek puolimui — reikšmingoje operacinėje zonoje, akcentuodamos tikėtino priešo teritoriją ("nykštukinė" "Defender Europe 2020" versija). Iš esmės Pentagono ir NATO strategija atspindi puolamųjų karinių operacijų dominavimą, norą kuo greičiau pasiekti tikslus (nugalėti priešą). Jei to nepavyksta greitai padaryti, sistema užšąla ir rezerve lieka tik "didvyriškas kariuomenės išvedimas" (prisimename neseniai sudarytą taikos sutartį tarp amerikiečių ir Talibano — kolektyvinių Vakarų gėdą Afganistane).
Aljanso veikla yra gana akivaizdi. Nuo Latvijos sienos iki Maskvos yra pusvalandis naikintuvo-bombonešio skrydžio (tik 600 km), o šios mašinos reguliariai vykdo skrydžius Baltijos šalyse 150–200 metrų aukštyje (taktika, kaip įveikti priešo oro gynybą, kuriuo regione gali būti tik Rusija ar Baltarusija).
Provokacinių aljanso pratybų serija padidina ekstremalių situacijų tikimybę, verčia Maskvą ir Minską sustiprinti bendrą gynybos erdvę, sukurti saugumo mechanizmus (nebus lengva įjungti X, bet jį išjungti dar sunkiau). Vargu ar šie modeliai prisideda prie regiono stabilumo augimo. Leiskite jums priminti, kad Rusijos karinė doktrina skelbia teisę naudoti branduolinius ginklus agresijos prieš Rusijos Federaciją atvejais, net jei naudojami įprasti ginklai, kai kyla grėsmė valstybės egzistavimui.
Kas šiandien yra pagrindinis priešininkas? Be abejo, didžiausia grėsmė Latvijos armijai ir jos sąjungininkams yra koronavirusas COVID-19. Ne visi NATO tai supranta.
"Steele Brawler" pratybos, kaip ir bet kuris kitas masinis kariuomenės judėjimas, neleidžia išlaikyti saugaus atstumo tarp kariškių. Galimi kontaktai ir su vietos gyventojais. Akivaizdu, kad aljansas yra pasirengęs plėtoti savo geopolitinius interesus, neatsižvelgdamas net į galimus nuostolius dėl pandemijos.
Prioritetas yra karinė programa. Tuo tarpu Latvijoje balandžio 13 dieną užregistruoti 653 COVID-19 infekcijos atvejai. Respublika kovo 14 dieną uždraudė tarptautines keliones, šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis ir atkurta sienų kontrolė prie ES vidaus sienų.
Latvijos gynybos ministerijos vadovas Artis Pabriks puikiai informuotas apie koronaviruso atvejus tarptautiniame aljanso batalione ir savo šalies kariuomenėje. Laikas karantinuoti kariuomenę, o ne didinti pratybų apimtis.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.