VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. NATO gynybos ministrai sutarė dėl rekomendacijų, kaip pagerinti civilių atsparumą COVID-19 pandemijai, bei aljanso reakciją į dezinformacijos išpuolius šiame kontekste, praneša Lietuvos krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
"Nuo pat pandemijos pradžios stebime nuoseklius bandymus skleisti dezinformaciją, kuria siekiama mažinti pasitikėjimą valstybių priimamais koronaviruso plėtros valdymo sprendimais. Neretai korona-melagienų objektais tampa ir sąjungininkų kariai, todėl matome būtinybę dar labiau stiprinti NATO ir ES bendradarbiavimą, ypatingai stiprinant pilietinį atsparumą, karinio judėjimo galimybes bei strateginę komunikaciją", — sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Susitikime NATO gynybos ministrai sutarė dėl rekomendacijų, skirtų stiprinti civilinį atsparumą COVID-19 krizės akivaizdoje. Taip pat daug dėmesio skirta NATO atsakui į dezinformacijos atakas, susijusias su globalia pandemija, bei ES ir NATO bendriems veiksmams.
Be to, NATO gynybos ministrai patvirtino, kad, nepaisant iššūkių teikiant paramą krizės metu, Aljanso atgrasymo ir gynybos laikysena bei dalyvavimas tarptautinėse operacijose nesikeis.
Karoblis padėkojo Vokietijai ir Kroatijai, atsiuntusioms papildomos medicininės įrangos bei medicinos personalo į Rukloje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų batalioną. Taip pat Lietuva deklaravo paramą Italijai ir Ispanijai.
Anksčiau Baltijos šalių prezidentai jau yra pareiškę, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kovai su dezinformacija.
Be to, Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis teigė, kad agentūra tariamai stebi Rusijos bandymus sukelti paniką dėl epidemijos, taip pat mato Maskvos pastangas "dezinformuoti" visuomenę. Konkrečių to pavyzdžių jis nepateikė.
Maskva atmeta visus kaltinimus. Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija apie "Rusijos grėsmę" įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos pritraukti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų. Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "tariamą Rusijos agresiją" ir kursto antirusišką isteriją.
Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 1120 žmonių. Infekcijos aukomis tapo daugiau nei 30 pacientų, daugiau kaip 170 buvo išgydyti.
Karantino režimas įvestas iki balandžio 27 dienos. Jis gali būti pratęstas, tačiau jo sąlygos gali būti sušvelnintos.
Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemiją. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užregistruota daugiau nei 1,9 mln. infekcijos atvejų, daugiau nei 131 tūkst. žmonių mirė.