VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. Žmogaus, kaip rūšies, išlikimo strategija šiuo metu lemia jo buveinės sunaikinimą, todėl būtina pakeisti strategiją, norint išgelbėti planetą ir išvengti pandemijų, sakė RIA Novosti Marija Voroncova, biologė, JT konferencijų gyvūnų apsaugos ir biologinės įvairovės klausimais dalyvė.
"Virusologų teigimu, jei žmonija susidoros su COVID-19, tačiau nepakeis savo rūšies strategijos, tada per dvejus metus ištiks dar kokia nors pandemija. Virusų yra daugybė, jie žmonėms yra nauji, o kai virusas ar parazitas yra naujas, tada jis paprastai yra labai pavojingas ir mirtinas organizmui. Jei mes nekeisime savo, kaip rūšies, strategijų, tada pandemijos tęsis. Po šios pandemijos turime suprasti, kaip išlaikysime savo buveinę", — sakė Voroncova.
Ji pažymėjo, kad žmogus daro didžiulę įtaką visoms Žemės ekosistemoms.
"Laminarinių dumblių miškai, kurie yra daugelio jūrinių bestuburių rūšių ir žuvų biotopas, buveinė ir veisimosi vieta, pradeda nykti. Greičiausiai tai atsitiko dėl to, kad jūra atšilo, ir tai tęsis toliau. Aktyviai plėtojama giliavandenių žuvų žvejyba. Žuvys gaudomos tralais, kartu sunaikinamos visos giliavandenės būtybės", — aiškino Voronocova.
Ji pažymėjo, kad vandenyno dugne jau seniai rasta daugybė retųjų žemių metalų telkinių.
"Visas pasaulis mano, kad to reikia gauti. Yra kobalto, mangano ir kitų, naudojamų mobiliuosiuose telefonuose ir elektroniniuose prietaisuose, telkinių. Dabar JT organizuojama tarptautinė gelmių kasybos organizacija. Šiemet jau turėjo pradėti išduoti licencijas vandenyno ruožų įsavinimui", — aiškino Voncova.
Ekspertė patikslino, kad jau yra mašinų, kurios "išraus" dugną keturių–penkių kilometrų gylyje ir tada pradės perdavinėti iškasenas vamzdžiu į laivą.
"Tačiau dugnas tokiame gylyje yra labai minkštas, o tai reiškia, kad tokios gavybos metu vandenyne pakibs skenda, kuri užtemdys dalį vandenyno, ir tai neabejotinai turės įtakos gyviesiems organizmams ir vandenyno temperatūrai", — sakė Voroncova.
Ji priminė, kad dėl intensyvaus ūkininkavimo vyksta dirvožemio ardymas. Žemės ūkio technologijos orientuotos į monokultūras, naudojant daug mineralinių trąšų ir pesticidų.
"Pavyzdžiui, imkime palmių plantacijas. Joms pasodinti kertame atogrąžų miškus. Todėl šiose teritorijose atsiranda daug graužikų, kurie maitinasi palmių riešutais. Atsirado graužikų — atsirado daugiau gyvačių. Dėl to palmių plantacijose apstu nuodingų gyvačių, o darbuotojai bijo ten dirbti. Visa tai — vietoj atogrąžų miškų. Monokultūra yra nestabili sistema", — sakė Voroncova.
Jos manymu, žmonija turi pakeisti savo parazitinę strategiją gamtos atžvilgiu į normalią simbiozę.