Lietuvos apeliacinis teismas atidėjo Sausio 13-osios bylos nagrinėjimą rudeniui

Šiuo metu teismas ieško patalpų, kuriose galima būtų saugiau, atsižvelgiant į epideminę situaciją, sutalpinti tiek daug žmonių, byloje dalyvauja šimtai nukentėjusiųjų, daugiau kaip 100 advokatų, bylos nagrinėjimą stebi visuomenės, žiniasklaidos atstovai
Sputnik

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Lietuvos apeliacinis teismas negali pradėti viešų posėdžių dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių dėl šalyje paskelbto karantino, praneša teismo spaudos tarnyba.

Paleckis apkaltintas išvien veikęs su nuteistuoju Sausio 13-osios byloje

Pirmasis teismo posėdis buvo numatytas 2020 metų kovo 26 dienai, iki birželio mėnesio buvo suplanuoti 8 teismo posėdžiai, vėliau bylos nagrinėjimą planuota tęsti rugsėjį. Tačiau jau šiuo metu aišku, kad nei šį, nei kitą mėnesį teismas tokių galimybių neturės.

Pasak Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino, Lietuvos apeliaciniame teisme sušvelninto karantino metu žodiniai posėdžiai vyksta tik vienoje salėje — didžiausioje, kurioje laikantis saugaus atstumo gali tilpti iki 20-ies asmenų.

"Sausio 13-osios įvykių byla yra labai didelė, joje gausu proceso dalyvių: šimtai nukentėjusiųjų, daugiau kaip 100 advokatų, bylos nagrinėjimą stebi visuomenės, žiniasklaidos atstovai. Teismas privalo užtikrinti teisingą, sklandų ir viešą bylos nagrinėjimą. Sutalpinti tiek daug žmonių ir bylą nagrinėti sausakimšoje salėje būtų labai neatsakinga", — teigia pirmininkas.

Atsižvelgiant į situaciją šalyje ir rekomendacijas bei numatant tai, kad rudenį dar gali būti ribojami atstumai tarp žmonių, jau dabar ieškoma tinkamo dydžio salė šiai bylai nagrinėti.

Nuo 2020 metų rugsėjo 15 dienos iki gruodžio 15 dienos Sausio 13-osios įvykių byloje preliminariai su proceso dalyviais suderintas 20-ies teismo posėdžių grafikas.

Sausio 13-osios byla

1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot Lietuvos valdžios, jį pradėjo sovietų kariai. Per susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

Donatas Šulcas: Lietuvos valdžiai nereikalingi protaujantys ir sąmoningi piliečiai

Lietuvos prokuratūra tvirtino, kad dėl tragiškų šių įvykių padarinių kalti sovietų kariai, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

Praėjusių metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai.

Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti septyneriems ir ketveriems metams atitinkamai. Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Lietuvos apeliacinis teismas atidėjo Sausio 13-osios bylos nagrinėjimą rudeniui