Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui

Prieš įvedant karantino režimą, dauguma besikreipusiųjų pagalbos į "Maisto banką" buvo pagyvenę žmonės, žmonės su negalia ar daugiavaikės šeimos. Tačiau dabar prašymus teikia žmonės, netekę darbo per pandemiją
Sputnik

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Per karantino laikotarpį pusė respondentų karantino laikotarpiu kaupė maisto atsargas, teigiama "Spinter tyrimai" atliktos apklausos apžvalgoje.

Sostinė padovanojo 2000 daugkartinių veido kaukių vienišiems senjorams

Tačiau "Maisto banko" remiamos organizacijos prašo vis daugiau maisto, paramos gavėjų sąrašai ilgėja — skurstančiųjų kiekis auga, o maisto atsargų socialiai remtiniems katastrofiškai trūksta.

Dėl koronaviruso pandemijos ir paskelbto karantino Lietuvoje neįvyko kasmetinė "Maisto banko" akcija, kurios metu surinkti ilgo galiojimo maisto produktai padėdavo išgyventi tūkstančiams skurstančiųjų. Trūkumas didžiulis — "Maisto bankas" neteko galimybės surinkti apie 240 tonų ilgo galiojimo maisto produktų ir padėti 53 tūkst. nepasiturinčių asmenų.

"Prasidėjus karantinui žmonės tiesiog šlavė parduotuvių lentynas ir kaupė maisto produktus,  o mūsų organizacija dėl karantino apskritai prarado galimybę surinkti ilgiau galiojančio maisto skurstantiems. Apie pilnas spintelių lentynas ir prikauptas maisto atsargas socialiai remtini žmonės galėtų tik pasvajoti. Šiuo metu susiduriame su tragišku šių produktų trūkumu – atsargų turime vos kelioms dienoms į priekį, o paklausa — sparčiai auga", — sako "Maisto banko" vadovas Simonas Gurevičius.

Vienos didžiausių grūdų perdirbimo įmonių Lietuvoje "Malsena" vadovas Marius Dužinas teigia, kad karantino metu ilgo galiojimo maisto produktų pardavimų kiekiai išaugo keleriopai.

Neškit grikius glėbiais. Atsargos lietuviams buvo naudingos, bet ne dėl karantino

"Spinter tyrimų" atlikta apklausa parodė, kad 53 proc. lietuvių karantino metu kaupė maisto atsargas: 28 proc. pasirūpino didesnėmis maisto atsargomis nei įprastai, 16 proc. — įsigijo maisto atsargų, nors įprastai neturėdavo jokių, 9 proc. — pasirūpino dideliu kiekiu papildomų maisto atsargų. Daugiau kaip pusė kaupusiųjų šių atsargų neišnaudojo.

Lietuvoje karantino metu bedarbių padaugėjo apie 40 tūkstančių. Pasekmės negailestingos — žmonėms ima trūkti pinigų būtiniausioms išlaidoms, tarp jų ir maistui.

"Iki karantino didžioji dalis pagalbos besikreipusių buvo senjorai, neįgalieji ar gausios šeimos, o dabar jaučiame, kad prašyti pagalbos pradėjo darbą praradusieji žmonės. Panašu, kad ši situacija tik blogėja. Pagalbos skambučių kiekis — ženkliai išaugo: daug daugiau žmonių prašo maisto sau, artimiesiems, kaimynams. Vien Vilniuje karantino laikotarpiu papildomai buvo išdalinti tūkstančiai maisto paketų ir dėl jų poreikio užklausos nenutyla", — teigia "Maisto banko" atstovas.

Reaguodama į situaciją šalyje, grūdų perdirbimo pramonės įmonė Lietuvoje "Malsena" paaukojo ilgo galiojimo maisto produktų skurstantiems ir ragina visus verslus bei fizinius asmenis pasielgti taip pat.

"Maisto bankas" visą mėnesį važinės po Lietuvos miestus, norintieji paaukoti gali tai padaryti specialiose vietose, iš anksto pasitikrinę organizacijos svetainėje.

Lietuvoje karantinas galioja iki birželio 16 dienos. Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyti 1647 užsikrėtimo atvejai, 1184 žmonės pasveiko, mirė 66 žmonės, tačiau trečiadienį pranešta apie dar dvi mirtis.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 5,4 milijono ligos atvejų, daugiau nei 345 tūkstančiai žmonių mirė.

Per karantiną Lietuvoje pagausėjo nepasiturinčiųjų, kuriems trūksta pinigų maistui