Žmogaus psichika yra taip sutvarkyta, kad dažnai pasiduoda bandos jausmui. Ir tokiais momentais yra išjungiamas loginis mąstymas, įsijungia griebimo refleksai. Ryškiausią to patvirtinimą pamatėme 2020 metų ankstyvą pavasarį, kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso COVID-19 pandemiją ir valstybės pradėjo taikyti griežtas karantino priemones.
Visi bėgo, ir aš bėgau
Minios išsiblaškusių žmonių skubėjo į parduotuves ir už paskutinius pinigus puolė pirkti ilgai negendančius produktus ir tualetinį popierių.
Lietuvoje, anot sociologų, kas antras šalies gyventojas panikavo. Tiesa, turime pagerbti blaiviai mąstančius — jų taip pat pasirodė daug. Socialiniuose tinkluose reklama, kurioje moterys kovoja dėl tualetinio popieriaus pakuotės, daugiausia sklido iš JAV "demokratijos rojaus" ir JK. Lietuvoje nespėjo visko nušluoti nuo lentynų. Gal todėl, kad juodai dienai susitaupę mažiau pinigų nei paprasti amerikiečiai ar anglai. Bet vis tiek sugebėjo solidžiai apsipirkti.
Atsargos slegia spinteles ir šaldytuvus
Dabar, kai sušvelnintas karantinas ir net atsidarė sienos, daugelis suglumę žiūri į savo virtuvės spintelių ir šaldytuvų turinį. Kam reikėjo pirkti produktus, kuriuos valgai retai? Dešimtys kilogramų grūdų ir makaronų, krūvos konservuotų mėsos ir žuvies, tualetinio popieriaus atsargos dvejiems metams ir keliolika butelių įvairių dezinfekcinių priemonių. Kur dabar tai dėti? Juk kiekviena namų šeimininkė žino, kad laikui bėgant kruopose atsiranda kirminų, o konservų negalima palyginti su šviežia mėsa ir žuvimi. Iš pradžių panikuodami galvojame, iš kur tai gauti, o vėliau nežinome, kaip atsikratyti...
Tačiau šalyje yra daugybė tokių žmonių, kurie negali sau leisti kasdien valgyti makaronų su konservais. Liūdna statistika sako, kad šiandien Lietuvoje beveik kas ketvirtas gyventojas gyvena arti ir žemiau skurdo ribos. Taip pat reikia atsižvelgti į augantį nedarbo lygį Lietuvoje, kuris jau viršijo 12 procentų. Vargšų mūsų šalyje kasdien tampa vis daugiau. Ir jiems reikia ne tik valstybės struktūrų pagalbos, bet ir paprasto žmonių dalyvavimo.
Laimei, jau seniai Vilniuje veikia "Maisto banko" labdaros organizacija. Straipsnio autorius ir jo kolegos dėl redakcijos užduočių dažnai vykdavo į maisto pakuočių neturtingiesiems paskirstymo vietas. Mes su visa atsakomybe garantuojame, kad kiekviena makaronų pakuotė ar troškinio skardinė, kurią sudėsite į krepšius su oranžiniu logotipu, pasieks adresatą. O jūs, brangūs skaitytojai-filantropai, galėsite pasidžiaugti "įvykdę pareigą".
Dėl COVID-19 ir "Maisto banko" darbuotojai negalėjo įgyvendinti visų savo planų.
"Dėl koronaviruso pandemijos ir paskelbto karantino kasmetinė "Maisto banko" kampanija nebuvo surengta Lietuvoje. Nuostoliai buvo didžiuliai — organizacija prarado galimybę surinkti apie 240 tonų ilgalaikio vartojimo maisto produktų ir padėti 53 tūkstančiams, kuriems jos reikia. Maisto atsargų žmonėms, kuriems reikalinga socialinė parama nepakanka, o problemos mastas tik gilėja su kiekvienu nauju bedarbiu — vis daugiau pagalbos prašymų gaunama iš žmonių, netekusių darbo karantino metu", — rašo Lietuvos žiniasklaida ir praneša, kad "Maisto banko" automobiliai visą mėnesį važinės po Lietuvą.
O jei ir vėl karantinas?
Kažkas primins to paties PSO pranešimus apie galimą antrąją koronaviruso bangą ateinantį rudenį. Naujasis karantinas gali trukti visą rudenį ir žiemą. Gal ir vėl teks pirkti ilgai negendančių produktų?
Na, kaip galima atsakyti? Nebent citata iš Evangelijos pagal Matą, kad "duodančiojo ranka niekada nenudžius", ir pridurti, kad "jei Dievas davė dieną, duos ir duonos".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
