VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Kas dešimtas per pastaruosius metus lietuvių įsigytas naujas automobilis atitinka aplinkai draugiško automobilio kategoriją, teigiama "Swedbank" pranešime žinisklaidai.
Be to, pagal įsigyjamų aplinkai draugiškų automobilių dalį lietuviai pranoksta Latvijos ir Estijos gyventojus. Tuo metu šalies įmonės ekologiškus lengvuosius automobilius renkasi kelis kartus rečiau už gyventojus.
"Žalioji iniciatyva lizingo srityje sulaukė susidomėjimo visose Baltijos šalyse, tačiau didžiausios įtakos turėjo Lietuvos automobilių pirkėjų pasirinkimui. Šių metų kovo mėnesį naujų aplinkai draugiškų automobilių dalis tarp visų "Swedbank" lizingo būdu įsigytų lengvųjų transporto priemonių Lietuvoje pasiekė 17 proc. Palyginimui, Estijoje ir Latvijoje ši dalis siekė atitinkamai 13 ir 8 proc.", — sako Tomas Pulikas, "Swedbank" Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.
Nuo praėjusių metų gegužės mėnesio, kai startavo "Swedbank" žalioji iniciatyva, banko klientai lizingu įsigijo daugiau kaip 260 aplinkai draugiškų automobilių, kurie sudarė apie 10 proc. visų naujų lizingu įsigytų automobilių.
"Swedbank" duomenimis, per šį laikotarpį Estijoje ir Latvijoje ekologiškų automobilių dalis sudarė atitinkamai 5 proc. ir 7 proc. iš visų lizingu įsigytų lengvųjų transporto priemonių, atitinkamai, 310 ir 170 vnt. automobilių.
Pasak Puliko, vidutinė pagal lizingo sutartį finansuojama aplinkai draugiško automobilio įsigijimo suma siekia apie 19 tūkst. eurų. Dažniausiai klientai renkasi įsigyti "Toyota" markės modelius, taip pat "Hyundai" ir "Audi" modelius.
Ekologiški automobiliai kol kas nėra dažnas pasirinkimas tarp įmonių – pagal žaliojo lizingo sutartis įmonės Baltijos šalyse įsigyja 2–3 proc. visų lizinguojamų automobilių. Nuo praėjusių metų gegužės daugiausiai tokių automobilių yra įsigijusios Estijos įmonės, antroje vietoje — Latvijos bendrovės, trečioje — Lietuvos.
Pasak Puliko, nepaisant patrauklesnių finansavimo sąlygų, įmonės yra rečiau linkusios įsigyti tokius automobilius, nes verslo poreikius atitinkančių ekologiškų modelių pasiūla rinkoje kol kas yra ribota.
Visgi automobilių gamintojams siekiant atitikti griežtėjančius ES emisijos reikalavimus ir nuolatos plečiant ekologiškų modelių pasiūlą, prognozuojama, kad artimiausioje ateityje privačių automobilių pirkėjų pavyzdžiu turėtų pasekti ir verslo įmonės, teigiama banko pranešime.
Lietuva aktyviai plėtoja alternatyvių energijos šaltinių naudojimą, tačiau, daugelio ekspertų teigimu, valstybė neturi išteklių, kurie galėtų visiškai patenkinti šalies elektros energijos poreikius.
Interviu Sputnik Lietuva Aukštosios ekonomikos mokyklos Pasaulio energijos rinkų tyrimo centro direktorius Viačeslavas Kulaginas pažymėjo, kad jei Lietuvoje saulės ar vėjo energija bus naudojama daugiau, tuomet elektros energijos tarifai šalyje didės.
Remiantis statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, 2019 metais Lietuvos rodikliai pagal žaliosios energijos vartojimą buvo prasčiausi Baltijos šalyse. ES šalių reitinge Lietuva užėmė devintą vietą su 24,4 proc. rodikliu. Estijoje pagaminta 30 procentų visos energijos, sunaudojamos iš atsinaujinančių šaltinių, o Latvijoje — daugiau nei 40 procentų.