Lietuva dėl kovos su Rusija brenda į skolas

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" ketina paimti kelių milijonų dolerių paskolą jungties su Lenkija statybai finansuoti
Sputnik

VILNIUS, birželio 9 — Sputnik. Tikimasi, kad pinigus "ypač palankiomis" sąlygomis suteiks Europos investicijų bankas (EIB). Tačiau jie vis tiek turi būti grąžinti, o GIPL dujotiekio atsipirkimo perspektyvos atrodo nepaprastai miglotos. Greičiausiai, vietoj pelno, tai atneš Lietuvai moralinį pasitenkinimą suvokus, kad jos dujų rinka dabar yra prijungta prie Europos, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.

Ekspertai įvertins Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio GIPL naudą Europos Sąjungai

2016 metais 534 kilometrų ilgio Lenkijos ir Lietuvos dujotiekis buvo įtrauktas į svarbių ES regioninių projektų dujų paskirstymo srityje sąrašą. "Laisvas energijos judėjimas", — taip buvęs Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris apibūdino GIPL investicijų tikslus.

Svarbus pats faktas, kad Lenkija ir Lietuva turės galimybę apsikeisti "mėlynuoju kuru". Bet ar jos tai darys?

Akivaizdu, kad lenkai GIPL supranta kaip "Baltic Pipe" dujotiekio sausumos atšaką, kuri sujungs jų šalį su dujų telkiniais Norvegijoje. Jei Varšuva ir toliau bendradarbiaus su "Gazprom", ji turės perteklinį dujų kiekį.

Kodėl gi nepabandžius jų parduoti Ukrainoje ar Baltijos šalyse?

Lietuva turi visiškai kitokių planų. Respublikos valdžia mano, kad dujos tekės priešinga kryptimi. "Esant palankioms sąlygoms, GIPL gali būti naudojamas tiekti dujas į Lenkiją ir kitas ES šalis, o pritaikius papildomus techninius sprendimus, taip pat galimi tiekimai į Ukrainą ar Baltarusiją", — rašoma Lietuvos energetikos ministerijos pranešime.

Čia viskas logiška: Klaipėdoje yra suskystintų gamtinių dujų terminalas, kurio pajėgumai gali visiškai patenkinti visų Baltijos šalių poreikius.

Todėl Lietuvai nereikia perteklinių dujų — jai gerai būtų rasti rinkas savo pertekliui.

Tačiau Lenkija, švelniai tariant, nėra pats tinkamiausias pasirinkimas. Ji taip pat turi viską, kad būtų aprūpinta energija: "Gazprom" tiekiamas dujas vamzdynu ir SGD terminalą Svinoujscie mieste, kurį lenkai ketina išplėsti.

Lenkija gaus naudos iš GIPL, o Lietuva "liks nuošalyje", teigia ekspertas

Perspektyvoje numatoma dar vieno pakartotinio dujinimo įrenginio statyba.

Net jei Varšuva tikrai atsisakys pratęsti Jamalo-Europos dujų tiekimo sutartį su Rusija, pristatymai alternatyviais maršrutais visiškai patenkins jos poreikius. Vienintelis klausimas yra kaina.

Kad ir kaip būtų, Lietuva su savo "patraukliais" pasiūlymais netelpa į šią schemą.
Idėja naudoti GIPL tiekiant lietuviškus gaminius Baltarusijai ir Ukrainai apskritai atrodo absurdiška.

Tiesiog pastudijuokite žemėlapį, kad įvertintumėte maršruto ekonominį patrauklumą. "Mėlynasis kuras" pereis per lietuvius, po to per Lenkijos tarpininkus. Ir vieni, ir kiti nepraleis progos gauti gerą tranzito mokestį. Baisu net įsivaizduoti, kokią kainą gaus galutiniai vartotojai.

"Šiuo metu statoma infrastruktūra skirta keliems kitiems tikslams — sujungti mūsų dujų rinką su Lenkija ir Europa. Bet jei to reikia ir bus abipusiai naudinga, ji taip pat gali būti naudojama tiekiant dujas Baltarusijai", — sakė Lietuvos energetikos ministerijos vadovas Žygimantas Vaičiūnas.

Juokingiausia, kad per GIPL ir Lenkijos koridorių Baltarusija gali siurbti... rusiškas dujas. Kaip žinote, SGD terminalas Klaipėdoje aktyviai perka "Novatek" produktus.

Taigi, mes gauname schemą, atitinkančią geriausias Lietuvos "energetinės nepriklausomybės" tradicijas: jie siūlo pakeisti dalį a priori pigesnio dujotiekio kuro tiesioginio pristatymo į Baltarusiją purvina SGD tiekimo iš Rusijos schema.

"Gazprom" sustabdė dujų tranzitą Jamalo–Europos dujotiekiu

Geriausiu atveju Aleksandras Grigorjevičius Lukašenka mandagiai atsisakys (nors čia ne nuodėmė ir nusikeikti).

Ką ten Lukašenka! Net dabartinė Ukraina, turėdama iškrypėliškų idėjų apie energetikos politiką, tuo nesusigundys. Tik kartą, 2017 metais, Ukrainos įmonė "ERU Trading" įsigijo bandomąją amerikiečių suskystintų gamtinių dujų partiją Lenkijos pasienyje. Nuo to laiko niekas nemėgino pakartoti jos "žygdarbio". Be to, niekada niekam nešaus į galvą eksperimentuoti su lietuviško kuro importu.

Be to, kaip teisingai pažymi Lietuvos energetikos ministerija, tokiems tiekimams organizuoti reikalingi "papildomi techniniai sprendimai". Kiek dešimčių ar šimtų milijonų eurų tai kainuos? Kas mokės? Kijevas neturi pinigų, o Minskas, jei ir turi, tai Lukašenka neišleis pinigų tokioms aferoms. Teks vėl stovėti ištiesta ranka priešais Europos Komisiją.

Tačiau net ir EK pagalba, kaip rodo praktika, neišsprendžia visų finansinių problemų.

GIPL dujotiekio tiesimui numatoma maždaug pusė milijardo eurų. Daugiau nei pusę reikalingų lėšų (305 mln.) skyrė Europos Sąjunga. Lietuvai valstybės biudžete liko tik kelios dešimtys milijonų — ne tokia didelė suma tokiam svarbiam projektui. Jei biudžete "pelė pasikorė", tuomet galima ieškoti privačių investuotojų.

Nė vienas variantas nesuveiks, todėl "Amber Grid" yra priversta kreiptis dėl paskolos iš Europos investicijų banko. Bendrovės valdyba jau patvirtino pagrindines sutarties sąlygas, kurias akcininkai turi patvirtinti birželio 29 d. Sutarties suma yra iki 65 milijonų eurų, terminas — 18 metų.

"Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius teisinasi sakydamas, kad finansavimas teikiamas ypač palankiomis sąlygomis. Paskolos palūkanų norma greičiausiai bus maža.

"Amber Grid" paskelbė apie dujų suvartojimo Lietuvoje didėjimą

Bet Lietuvai vis tiek teks apmokėti sąskaitas. Tačiau ar GIPL pasiteisins, dar nėra aišku.
Panašu, kad labiausiai tikėtina, jog jungtis su Lenkija taps Lietuvos energetikos sistemos saugikliu (tokią prielaidą daro Nacionalinio energetikos instituto direktorius, korporacijos "Gazprom" vyriausiasis redaktorius Sergejus Pravosudovas). Nei Lietuva, nei Lenkija, nei jų kaimynai nejaučia poreikio ją apkrauti.

Todėl GIPL seks "Rail Baltica" geležinkelio pėdomis. Perkelti Baltijos šalis nuo Rusijos bėgių į standartinį europinį 1435 milimetrų vėžės plotą — skamba gražiai! Ir nesvarbu, kad nesimato ekonominio šio projekto tikslingumo. Tačiau naujasis geležinkelis bus malonus akiai.

Tai nėra pirmas kartas, kai Lietuva imasi paskolų savo vyriausybės kaprizams finansuoti: SGD terminalo išlaikymui ir 2 % BVP kariniam biudžetui išlaikyti jau buvo surinkta pinigų iš išorės.

Dabar eilė pasiekė GIPL dujotiekį. Kas toliau? Išeitis iš BRELL energijos žiedo ar tas pats projektas "Rail Baltica", kuri mūsų akyse virsta ilgalaikiu statybų objektu? Šiems projektams finansuoti reikės kur kas rimtesnių sumų. Tačiau apetitas, kaip žinote, ateina bevalgant.