VILNIUS, vasario 12 — Sputnik. Lenkija iš GIPL (Gas Interconnector Poland Lithuania) projekto gaus naudos ir galės sustiprinti savo ekonomiką ES sąskaita, o Lietuva liks nuošalyje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos centro Tarptautinės energetikos politikos centro vadovas Jurijus Solozobovas.
"Europos Sąjunga parengė didelio masto programą dujų tiekimui pagerinti. Vykdo tokius užsakymus — dujotiekiai-jungtys tarp šalių. Anksčiau dujų kryptis buvo vienašalė iš rytų į vakarus — iš Rusijos ir TSRS iki ES šalių. Dabar tarp skirtingų jungčių, tarp Rusijos ir papildomų saugyklų ES. Tai brangus malonumas. Čia matome, kad Lenkija tikrai gavo gerą užsakymą. Lenkija turi šansą tapti Baltijos šalių centru, o Lietuvai — šis dujų nepriklausomybės kelias atrodo labai keistas ir labai brangus", — teigė ekspertas.
Solozobovas mano, kad dujų tiekimas greičiausiai bus vykdomas iš Lenkijos, o ne atvirkščiai.
Per pirmąsias šešias darbų savaites suvirinti pirmieji dujų jungties su Lenkija GIPL kilometrai, trečiadienį pranešė Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid".
Per 2020 metus planuojama nutiesti 100 kilometrų dujotiekio iš 165 km. Dujos naujuoju vamzdynu tiek į Lietuvą, Baltijos šalis ir Suomiją, tiek į Lenkiją pradės tekėti 2021 metų pabaigoje.
Planuojama, kad 2021 metų pabaigoje pastačius dujotiekio jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi — iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
