VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad naujoji septynerių metų Europos Sąjungos finansinė programa "turėtų būti ambicingesnė", o išmokos pagal sanglaudos politiką turėtų būti reikšmingesnės. Jo žodžiuose aiškiai girdimas susierzinimas. Lietuvos valdžia jau ne ragina, bet reikalauja nestumti jų nuo bendro Europos "lovio". Matyt, Briuselis turėtų vadovautis garsiuoju Antuano de Sent-Egziuperi posakiu: "Mes esame atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinome". Arba maitinome, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.
Gitanas Nausėda surengė vaizdo konferenciją su Europos Komisijos (EK) vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu, kuris pasisako už finansinį stabilumą ir socialinį dialogą. Oficiali Lietuvos vadovo svetainė praneša, kad šalys aptarė platų ekonominių klausimų spektrą.
Pasak straipsnio autoriaus, tikėtina, kad Nausėda labai tikisi Latvijos atstovo Dombrovskio — įtakingiausio Baltijos šalių atstovo dabartinėje ES vadovybės sudėtyje — paramos. Ar jam nėra paskirtas ypatingas vaidmuo "išmušant" pinigus Lietuvai, Latvijai ir Estijai?
"Beje, EK vicepirmininkas gali išbandyti savo laimę. Galbūt europinio finansavimo sumažinimas Baltijos šalims nebus toks radikalus, kaip iš pradžių ketinta. Tai padėtų Dombrovskiui sustiprinti savo politinę įtaką tėvynėje", — sako Nosovičius.
Pasak jo, nenuostabu, kad Nausėda mato jį kaip savo sąjungininką ir atvirai deklaruoja: Lietuvai reikia daugiau pinigų. Latvijai taip pat.
Koronaviruso epidemijos sukeltiems padariniams įveikti Lietuvos Respublikos prezidentas inicijavo
Anot Aleksandro Nosovičiaus, galima tik pagirti Lietuvos vadovą už tai, kad jis stengiasi tautiečiams užtikrinti Vokietijos socialinius standartus.
"Tačiau yra vienas "bet": kalbant apie ekonominę plėtrą, Baltijos šalys, švelniai tariant, atsilieka nuo Vokietijos", — pažymi jis.
Kur gauti pinigų biudžeto skylėms, kurios atsiras įgyvendinus Nausėdos antikrizinį paketą, užlopyti? Tik vienas variantas — užsienis mums padės.
"Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos pozicija dėl ES biudžeto dydžio išlieka ta pati — esant tokiai precedento neturinčiai situacijai, ilgalaikė finansinė programa turėtų būti ambicingesnė, būtina pasiekti reikšmingesnį finansavimą įgyvendinant sanglaudos politiką ir visiškai suvienodinti tiesiogines išmokas ūkininkams", — teigiama Prezidentūros pranešime.
Įdomu, kodėl naujoji Europos Sąjungos finansinė perspektyva yra kažką skolinga Nausėdai?
Vienybės politika buvo suplanuota kaip savotiškas "senosios" Europos gestas, kuriuo nuspręsta "pritraukti" savo rytinius draugus. Briuselis neprisiėmė įsipareigojimų palaikyti nuolatinius didžiulius finansinius srautus — priešingai, iš pat pradžių buvo manoma, kad po kurio laiko Baltijos šalys išmoks užsidirbti pačios ir joms nereikės subsidijų. Todėl Europos Sąjungos logika yra nepalaužiama.
Ūkininkų paminėjimas nusipelno atskiros diskusijos. Nausėda nuolat kelia šią temą: išmokos ūkininkams Lietuvoje yra daug mažesnės nei Vakarų ir Pietų Europoje. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos vadovas Valdemaras Tomaševskis taip pat sutinka, kad disbalansas turėtų būti pašalintas kuo greičiau.
"Dešimt metų dirbau Žemės ūkio reikalų komisijoje ir ne kartą dariau pakeitimus, kad priemokos ūkininkams būtų suvienodintos. Bent jau, kad tokio skirtumo, nes dabar jis yra labai didelis. Taigi tai yra tik mano ir mūsų frakcijos, dirbusios Europos Parlamente, pasiūlymas. Dabar esame nepatenkinti šia politika, nes disbalansas yra didelis: Graikijoje jie gauna daugiau nei 500 eurų, dabar mes gauname 170 eurų, bet buvo 130. Mes šiek tiek jas pakėlėme šio spaudimo dėka", — sakė Tomaševskis, komentuodamas naujausius Nausėdos pareiškimus.
Plius 40 eurų yra gana kuklus kovos už Lietuvos ūkininkų teises rezultatas. Tačiau jūs negalite tikėtis daugiau, ypač laikotarpiu po koronaviruso.
Nes tiesioginių išmokų ūkiuose suvienodinimas yra ne tik papildoma našta Europos iždui, bet ir smūgis kitų šalių ūkininkams.
Patys Lietuvos politikai ne kartą pastebėjo, kad dėl nesąžiningo finansinių srautų paskirstymo žemės ūkio produktų gamintojai negali atlaikyti konkurencijos. Pasirodo, kad Europos Sąjungos lyderiai, būdami blaivaus proto ir šviesios atminties, privalo pakirsti tų pačių Graikijos, Prancūzijos, Olandijos ūkininkų pozicijas? Užklupus skaudžiai finansinei krizei?
Jei disbalansas pasikeis, tai tik į didesnę pusę. Pokalbyje su Dombrovskiu Lietuvos prezidentas taip pat paminėjo, kad jo šalis "tikisi, kad ES vykdys įsipareigojimus užtikrinti reikiamą finansavimą, susijusį su Ignalinos AE uždarymu ir Kaliningrado tranzito schemos įgyvendinimu". Matyt, ne viskas einasi taip sklandžiai, jei apie tai reikia priminti.
Apie Ignalinos problemas jau pranešta. Tas pats Nausėda, aptardamas 2021–2027 metų ES biudžeto projektą, teigė, kad reikėtų padidinti finansavimą atominės elektrinės uždarymui. Anksčiau tą pačią tezę išsakė ir Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė: Suomijos pasiūlymai turi būti pakoreguoti, kitaip IAE uždarymas "užstrigs".
Tai išimtinis atvejis, kai Vilnius turi moralinę teisę reikalauti pinigų, nes Ignalinos AE turėjo užsidaryti būtent dėl Europos Sąjungos spaudimo.
Ji, savo ruožtu, sutiko remti branduolinės milžinės likvidavimą. Tačiau subsidijų vis dar nepakanka. Be to, 2056 metais Lietuva turės pradėti statyti 2,5 milijardo dolerių vertės ilgalaikę branduolinių atliekų saugyklą. Lietuvos vyriausybė nesitiki europinio finansavimo: Energetikos ministerija siūlo savarankiškai kaupti pinigus specialiame rezerviniame fonde, pervesdama į jį 25 % visų valstybinių įmonių dividendų.
"O kaip su Europos Sąjunga? Ji, kaip paaiškėja, priskaičiuoja pinigų net einamosioms Ignalinos AE uždarymo išlaidoms padengti. Po naujo Europos biudžeto priėmimo, Lietuva turėtų dar labiau gailėtis dėl savo branduolinės energijos likvidavimo", — rašo Nosovičius.
Ironiška, bet lėšų trūkumo Ignalinos AE uždaryti klausimas paaštrėja tuo metu, kai baltarusiai ruošiasi atidaryti savo atominę elektrinę.
Kol Lukašenka kviečia Vengriją pasidalyti geriausia praktika šioje srityje, Nausėda "su ištiesta ranka stovi priešais "Briuselio regioninį komitetą". Taip "europietiška svajonė" virto nacionaliniu Lietuvos pažeminimu, apibendrina straipsnio autorius.