Rumunijos valdžia gali pripažinti Rusiją "priešiška valstybe" ir "grėsme" regionui. Tai nurodyta šalies krašto apsaugos strategijoje 2020–2024 metams.
Dokumento tekste rašoma, kad Maskva tariamai "agresyviai elgiasi" ir kelia "grėsmę" visam Juodosios jūros regionui.
"Karinių pajėgumų didinimas Rumunijos kaimynystėje, taip pat rytiniame flange, pasienyje su NATO (viso Krymo, Rusijos Federacijos Juodosios jūros baseino militarizavimas, karinės pratybos, pajėgumų stiprinimas, per kuriuos galima vykdyti puolimo ir gynybos operacijas) kelia rimtų iššūkių strateginiams nacionaliniams interesams, susijusiems su ES ir NATO sienų saugumu, ir atitinkamai Juodosios jūros regiono energetinio saugumo ir stabilumo užtikrinimui", — teigiama dokumente.
Rusijos Federacijos taryba sureagavo į Bukarešto sprendimą. Maskva pažymėjo, kad iš Rusijos pusės nėra jokios "grėsmės". Federacijos tarybos Užsienio reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas pabrėžė, kad Rumunijos valdžia nori priminti apie sąjungininkus ir pabrėžti savo reikšmingumą.
Taikydama tokį požiūrį, Rumunija primena Lenkiją ir Baltijos šalis, kurios remiasi rusofobine retorika ir nuolat skelbia tariamą "Rusijos grėsmę". Tuo tarpu Maskva ne kartą pažymėjo, kad nesiruošia nieko pulti.