VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Kanalo tiesimas per Aistmarių neriją buvo Lenkijos prezidento rinkimų kampanijos epicentre. Pagrindinis opozicijos kandidatas į prezidentus pažadėjo rinkėjams atsisakyti šio projekto, dėl ko valdžios atstovas tuoj pat jį paskelbė "Kremliaus agentu". Dėl užsispyrimo trūks plyš perkasti Aistmarių neriją, valdančioji "Teisės ir teisingumo" partija netiesiogiai patvirtina spėliones, kad kanalas yra būtinas norint sukurti NATO jūrų bazę šalia Kaliningrado ir Baltijos laivyno, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.
Aistmarių nerija yra unikalus gamtos objektas, padalytas į dvi maždaug lygias dalis tarp Rusijos ir Lenkijos. Nerija nuo Baltijos jūros yra atskirta Lenkijos uostamiesčio Elblago. Kad lenkų laivai galėtų patekti į Aistmarių įlanką, ant kurios kranto stovi Elblagas, jie turi patekti į Rusijos teritorinius vandenis ir paprašyti Rusijos Federacijos leidimo perplaukti Kaliningrado jūros kanalą.
Per visą naujausią Lenkijos ir Rusijos santykių istoriją nebuvo nė vieno atvejo, kad lenkų jūreiviai nebūtų gavę šio leidimo. Jų teigimu, niekada nebuvo gauta skundų dėl laivybos problemų Aistmarių įlankoje.
Tai yra, esamas eismo modelis nesukelia jokių problemų Lenkijai.
Nepaisant to, Varšuva šią situaciją traktuoja kaip priklausomybės nuo Rusijos grėsmę nacionaliniam saugumui ir todėl priimtas sprendimas nutiesti laivybos kanalą per Aistmarių neriją, kad lenkų laivai plauktų tiesiai į Elblagą, aplenkdami Rusijos Federacijos teritorinius vandenis.
Tokio kanalo projektai Lenkijoje buvo svarstomi nuo socializmo laikų, tačiau jie vis buvo atmetami. Visų pirma, nepraktiška leisti pinigus, nes maršrutas per Rusijos Baltijską veikė be trikdžių. Antra, daugiausia dėl aplinkosaugos sumetimų.
Dėl nerijos, skiriančios ją nuo jūros, Kaliningrado įlanka yra beveik gėlo vandens lagūna. Dėl šio veiksnio buvo suformuota Kuršių nerijos ir Lenkijos bei Kaliningrado srities pakrančių ekosistema.
Laivybos kanalas sukels invaziją į Baltijos jūros druskingų vandenų gėlo vandens įlanką, o vandens telkinio druskingumas kelia pavojų tiek Lenkijai, tiek Rusijai dėl vietinės ekologinės katastrofos.
Pirmiausia bus sukelta nepataisoma žala nerijos gamtai. Antra, įlankoje neliks gėlavandenių žuvų rūšių. Galiausiai kils problemų dėl vandens tiekimo abiejų šalių pakrančių gyvenvietėms, tame tarpe dideliems miestams: Lenkijos Elblagui ir Rusijos Kaliningradui.
Dėl šių priežasčių kanalo per neriją projektavimas iki šiol gyveno tik schemose ir brėžiniuose. Todėl 2017 metais partijos "Teisė ir teisingumas" sprendimas vis dėlto iškasti šį kanalą sukelia pasipiktinimą tiek Rusijoje, tiek tarp daugelio lenkų.
Pagrindinis opozicijos kandidatas į Lenkijos prezidentus, Varšuvos meras Rafalas Tšaskovskis pažadėjo atsisakyti kanalo statybos ir buvo tuoj paskelbtas "Kremliaus agentu".
Tšaskovskis surengė susitikimą su Lenkijos "žaliųjų" partijos taryba, kuri palaikė jo kandidatūrą per prezidento rinkimus. Savo ruožtu Varšuvos meras sutiko su daugeliu ekologijos aktyvistų reikalavimų.
"Rafalas Tšaskovskis, būdamas prezidentu, stengsis sustabdyti Aistmarių nerijos perkasimą", — teigė žaliųjų lyderė Malgožata Trač ir paskelbė, kad partija prisijungsianti prie pagrindinės šalies opozicijos jėgos — liberaliosios pilietinės koalicijos — kandidato.
Valdančiosios "PiS" partijos reakcijos ilgai laukti neteko.
Aistmarių nerijos jungtis su Baltijos jūra sustiprins Lenkijos nepriklausomybę. Bet kokia projekto kritika gina Maskvos interesus.
"Rusija padarys viską, kas įmanoma, kad ją blokuotų. Blogiausia, kad ji tai daro pasinaudodama vienu iš kandidatų į Lenkijos prezidentus. Čia viskas susidėlioja", — sakė Lenkijos jūrų ūkio ir vidaus vandenų ministras Marekas Gubarčikas.
Vienas pagrindinių kanalo statybos lobistų padarė prielaidą, kad Varšuvos meras dirba Kremliui.
Paranojos laipsnis, be abejo, yra įspūdingas, net atsižvelgiant į tai, kad kalbame apie niekada nepasižymėjusią adekvatumu Jaroslavo Kačynskio komandą. Aistmarių nerijos kasimo kritikos laikymas išdavyste yra per stiprus net jos atstovui.
Belieka manyti, kad partijos "Teisė ir teisingumas" koziriai yra kur kas aukštesni, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Visus metus dėl kanalo kilusių ginčų buvo spėliojama, kad norint laisvai perkelti karo laivus į marias ir Elblagą paversti NATO jūrų baze, esančia netoliese Kaliningrado ir Rusijos Baltijos karinio jūrų laivyno, reikalingas tiesioginis vandens kelias per Aistmarių neriją.
Straipsnio autoriaus teigimu, pati Lenkijos vadovybė sudaro pretekstą tokioms spekuliacijoms. Varšuva, kalbėdama apie kanalą, kalba daugiau apie saugumą nei apie ekonomiką, sakydama, kad nepriimtina tai, jog NATO ir Europos Sąjungos vandens sienas 100 % kontroliuoja Rusija.
Lenkijos vyriausybės ekonominės priežastys yra atvirai abejotinos. Lenkijai nėra prasmės plėtoti prekybos uostą Elblage, nes didelis Gdansko uostas yra visai šalia.
Pakanka pažvelgti į žemėlapį ir įvertinti geografinį artumą iki Kaliningrado ir Baltijsko, kad paaiškėtų karinė strateginė Elblago vertė NATO jūrų pajėgoms.
Tačiau judėjimas link puoselėjamo tikslo — NATO jūrų bazės prie šiaurės rytų Lenkijos sienos — sukels grandiozinį tarptautinį ir vidaus politinį konfliktą.
Šiame konflikte Lenkijos vyriausybė susidurs tiek su Rusija, Europos Sąjunga, tarptautinėmis organizacijomis, tiek su savo pačios piliečiais.
Lenkijos ekologai jau seniai pasisako prieš kanalo kasimą. Krynica Morska kurorto ir kitų nerijos Lenkijos dalies gyvenviečių gyventojai baiminasi, kad liks be turistų, be pinigų ir be geriamojo vandens.
Europos Komisija nepritarė kanalo projektui ir ragina Lenkijos valdžios institucijas atlikti papildomą ekspertizę aplinkosaugos srityje. Aistmarių nerijos kasimas kelia JT, UNESCO, "Greenpeace" ir kitų susijusių tarptautinių organizacijų susirūpinimą.
Kaliningrado sritis kalba apie grėsmę savo aplinkos saugumui, ir galima įsivaizduoti Rusijos reakciją, jei kils grėsmė Kaliningrado srities kariniam saugumui.
Tačiau Lenkijos vadovybė "didvyriškai" ignoruoja šias aplinkybes ir žengia ryžtingą žingsnį tiesiai ant grėblio. Žinoma, užmynus ant šio grėblio bus kalti "Kremliaus agentai", apibendrina Aleksandras Nosovičius.
