Šį kartą žiniasklaidos detektyvai nustatė, kad kelias metalines detales "Alvora" ketino įsigyti iš Šveicarijos bendrovės "Global Pipe Trade", kuri, pasak Lietuvos žiniasklaidos žurnalistų, priklauso Rusijos koncernui "ChelPipe Group".
Tam tikros formos paprasti metalo gabalai, kurių kaina neviršija 0,2 procento (!) bendros dujotiekio tiesimo darbų sąmatos. Ir kiek daug pastangų bei energijos prireikė norint atskleisti didelę paslaptį apie artėjantį Lietuvos nacionalinio saugumo griovimą. Iš tiesų, kaip išsiaiškino tyrėjai, ši Rusijos įmonė taip pat užsiima skandalingo dujotiekio "Nord Stream-2" tarp Rusijos ir Vokietijos tiesimu. O ir pats Donaldas Trampas jam priešinasi. Na, kokių dar įrodymų reikia, kad "Alvora" beveik pateko į Rusijos provokatorių spąstus?
Įdomu tai, kad minėtas detales iš pradžių buvo planuojama įsigyti iš Italijos kompanijos. Bet dėl koronaviruso pandemijos Italijos gamyklos paskelbė prastovas. Ir, matyt, kad nebūtų sutrikdytas strateginio dujotiekio tiesimo iš Lietuvos į Lenkiją grafikas, buvo nuspręsta pirkti jau pagamintas, bet Rusijos gamybos, detales.
Juk logiška? Tik ne Lietuvos patriotams. Bet įdomu, jei Italijos įmonė pagamintų šias detales, pristatytų jas Lietuvos rangovui, jos būtų įmontuotos į dujotiekio atšaką, o tada paaiškėtų, kad jos pagamintos iš metalo, lydyto, pavyzdžiui, Novolipecko metalurgijos gamykloje, Rusijoje. Ir kas tada? Išardyti visą sumontuotą ruožą? Sprendžiant iš Lietuvos patriotų logikos, taip.
Vadovaujantis šia logika, laikas pateikti Seimui įstatymo projektą, pagal kurį Lietuvos muitinė turės patikrinti, ar nėra į šalį įvežamų prekių sudėtyje "rusiškos dvasios". Pavyzdžiui, atvežama apatinių drabužių siunta iš Lenkijos. O kas, jei jie susiųsti iš pluošto, kuris gaminamas rusų įmonėje, gaminančioje kojines Rusijos armijai? Iš tiesų, esant dabartiniam šnipinėjimo elektronikos lygiui, lengvai galima įsiūti kokį čipą. Pavyzdžiui, svarbaus politiko žmona nusipirks tokius apatinius, ir per naktį visos paslaptys, kuriomis vyras dalijasi su ja, jau bus ant Rusijos žvalgybos agentų iš FSB ar GRU stalo. O tuos pačius čipus galima įstatyti į metalinius vamzdžius!
Tuo pačiu metu, priėmus šį naują įstatymą, Lietuvoje galima organizuoti pramonę, skirtą kurti ir gaminti specialius nuskaitymo prietaisus. Jie turės nedelsdami patikrinti visas importuotas prekes Lietuvos pasienyje, ar kartais nėra jose "rusiškų pėdsakų".
Norint valdyti elektros tinklą, galima pagaminti atskirą tokių skaitytuvų rūšį. Kai tik pastebimi impulsai iš Astravo AE reaktorių, kurie iškart po paleidimo turėtų sprogti Lietuvos pasienyje, tokie prietaisai nedelsdami išjungia visas Lietuvos pastotes ir uždega žvakes.
Sakysite, kad straipsnio autorius yra išprotėjęs senis su pakvaišusiomis smegenimis? Gal ir taip. Galų gale galva susisuka, kai bandai suprasti Lietuvos patriotų veiksmų logiką. Jie yra pasirengę mokėti mokesčių mokėtojų kišenių sąskaita du ar tris kartus brangiau, kad tik prekės būtų be rusiškų priemaišų. Lietuva yra turtinga šalis ir yra pasirengusi mokėti milijonus eurų tik už verslą, kuriame nėra visiškai jokios rusiškos dvasios.
Tokios Lietuvos politikų logikos negali suprasti ir sąžiningi verslininkai. Matyt, dėl to vien praėjusiais metais pasaulio konkurencingumo reitinge Lietuva iš karto prarado dvi pozicijas — nukrito iš 29 į 31 vietą tarp 63 šalių, įtrauktų į reitingą.
Tačiau nesąžiningi verslininkai, prisirišę prie vietinių politikų, šios antirusiškos logikos pagrindu steigia savo kapitalą. Na, matyt, sumokėdami tam tikrą procentą savo politiniams lobistams, kurie už šias lėšas spausdina priešrinkiminius lankstinukus ir moka už naujus patriotinių žurnalistų tyrimus.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.