VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. Bendrovė "Amber Grid" paskelbė, kad GIPL dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos statybai naudojamos tik Europoje ir JAV pagamintos detalės ir įrenginiai, pranešė bendrovės spaudos tarnyba.
Skelbiama, kad įgyvendindamas tarptautinės dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektą, dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid" valdo visas projekto rizikas pagal specialiai projektui parengtą rizikų valdymo planą.
Įvertinus rizikas dėl rangovo pasiūlyto sprendimo įsigyti dujotiekio statybos detales iš Šveicarijoje registruoto tiekėjo, birželio pradžioje buvo nuspręsta ieškoti kito sprendimo.
Pranešime rašoma, kad įranga iš Šveicarijos tiekėjo nėra nei užsakyta, nei pristatyta į Lietuvą ir į GIPL statybos aikšteles. Taip pat, ji nebus naudojama įgyvendinant šį projektą. Minimos įrangos vertė sudaro apie 0,2 proc. nuo rangovo užsakomų darbų apimties (apie 150 tūkst. eurų.).
Įrangą, tiekiamą GIPL dujotiekio statybai, gamina Vokietijos, Danijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Kanados ir JAV įmonės, turinčios sertifikatus ir atitinkančios keliamus reikalavimus. "Amber Grid" skelbia, kad vykdo griežtą darbų kokybės ir naudojamos produkcijos priežiūrą.
Anksčiau buvo pranešta, kad Lietuva ėmėsi sunkiausios dujotiekio tiesimo dalies — horizontaliojo kryptinio gręžimo (HDD) po Nerimi. HDD technologija naudojama tiesiant vamzdynus sunkiai prieinamose ar urbanizuotose vietovėse.
Planuojama, kad dujotiekis bus nutiestas iki 2021 metų pabaigos. Šiems metams numatyti du trečdaliai statybos darbų.
Nuo statybų pradžios į Lietuvą iš Lenkijos buvo pristatyta daugiau nei šimtas kilometrų plieninių vamzdžių, 80 kilometrų vamzdžių buvo suvirinta į siūlus, dar 20 kilometrų nutiesta tranšėjoje.
Planuojama, kad pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi — iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio energetikos instituto direktorius, vyriausiasis "Gazprom" žurnalo redaktorius Sergejus Pravosudovas pažymėjo, kad GIPL projektas buvo sumanytas politiniais tikslais, siekiant kovoti su "Rusijos įtaka" dujų rinkoje. Tačiau ekonominiu požiūriu, pasak eksperto, tai yra "visiškai nereikalingas pasirinkimas".
