Lietuva išreiškė protestą Rusijai dėl bandymų "reabilituoti" Molotovo-Ribentropo paktą

Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas gegužės 27 dieną pateikė įstatymo projektą, kuriuo ketinama atšaukti 1989 metų gruodžio 24 dienos TSRS liaudies deputatų sprendimą ir paskelbti jį negaliojančiu Rusijos teritorijoje
Sputnik

VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Rusijos ambasados atstovui išreikštas protestas dėl Rusijos bandymų "reabilituoti Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus", pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

URM pranešime žiniasklaidai teigiama, kad birželio 18 dieną į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos ambasados atstovas, kuriam išreikštas susirūpinimas dėl Rusijos Valstybės Dūmoje svarstomo įstatymo projekto, kuriuo norima atšaukti 1989 metų TSRS liaudies deputatų priimtą sprendimą pripažinti slaptuosius Molotovo-Ribentropo pakto protokolus teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais.

"Užsienio reikalų viceministras Dalius Čekuolis atkreipė dėmesį, kad bandymas "reabilituoti dviejų diktatorių suokalbį" buvo ne kartą pasmerktas ne tik tarptautinės bendruomenės, bet ir pačios Rusijos. Taip pat jis viliasi, kad Dūmai "užteks išminties atmesti projektą, grąžinsiantį šiandienos Rusiją atgal į totalitarinę praeitį", — teigiama pranešime.

Anksčiau ketvirtadienį Lietuvos Seimas vieningai pasmerkė "Rusijos bandymus perrašyti istoriją".

Seimas, 106 nariams balsavus už, priėmė rezoliuciją "Dėl kėsinimosi perrašyti istoriją ir kvestionuoti šiuolaikinės civilizacijos ir tarptautinės teisės pagrindus".

Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją, smerkiančią "Rusijos bandymus perrašyti istoriją"

Vienas iš rezoliucijos iniciatorių, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, konservatorius Emanuelis Zingeris, pateikęs rezoliuciją, teigė, kad šis Rusijos parlamento žingsnis yra "liūdna neįtikėtina Rusijos demokratijos baigtis".

Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas gegužės 27 dieną pateikė įstatymo projektą, kuriuo ketinama atšaukti 1989 metų gruodžio 24 dienos TSRS liaudies deputatų sprendimą ir paskelbti jį negaliojančiu Rusijos teritorijoje. Birželio 9 dieną Dūmos Užsienio reikalų komitetas pritarė projektui ir pateikė jį tolimesniam svarstymui. 

Žuravliovas tvirtina, kad Sovietų Sąjunga pasirašė susitarimą su Hitlerio Vokietija "paskutine ir vien tam, kad atidėtų agresijos prieš TSRS pradžią" ir kad "šis faktas nekelia jokių klausimų tarptautinei bendruomenei". Be to, pasak įstatymo projekto autoriaus, dekreto priėmimas "buvo dar vienas papildomas veiksnys Sovietų Sąjungos žlugimo pradžioje ir sukūrė "normatyvinį" pagrindą tolesniam klastojimui Antrojo pasaulinio karo istorija".

Pagrindiniai klausimai apie Baltijos šalių "sovietinę okupaciją"

Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad protokole nebuvo numatytas ir juo nebuvo nulemtas Lenkijos padalijimas, Besarabijos, Bukovinos ir Baltijos valstybių įstojimas į TSRS.

Gegužės pradžioje Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje teigiama kad Rusijos Federacija "iškraipo Antrojo pasaulinio karo istoriją". Be to, Seimo nariai ragina Europos Parlamentą, aukščiausius kitų Europos šalių įstatymų leidybos organus ir tarptautinę bendruomenę nesitaikstyti su tuo ir "kartu priešintis dezinformacijos plitimui".

Rezoliucija taip pat pasmerkė "dezinformacijos" plitimą iš Rusijos pusės dėl Molotovo-Ribbentropo pakto "pateisinimo" ir paragino Europos Parlamentą, kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių parlamentus, tarptautines organizacijas "nesitaikyti ir drauge priešintis Rusijos istoriniam revizionizmui ir dezinformacijai".