Putinas aiškiai nubrėžė "raudonąją liniją" Baltijos šalių atžvilgiu, mano ekspertas

Kaip pažymi ekonomistas, Rusijos vadovas Vakarams leido suprasti, kad Maskva niekada nepripažins Lietuvos, Latvijos ir Estijos "okupacijos" sąvokos
Sputnik

VILNIUS, birželio 20 — Sputnik. Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis apie Antrąjį pasaulinį karą išsprendžia svarbiausias problemas — pradedant nuo praeities vertinimų, kuriama ateities koncepcija, savo tinklaraštyje "Business FM" rašo Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

75-ieji Didžiosios pergalės metai: bendra atsakomybė už istoriją ir ateitį

Anot Meževičiaus, akivaizdu, kad dabar tarptautinius santykius komplikuoja ne tik ginčai dėl ateities, bet ir dėl istorijos, ypač 1939–1945 metų laikotarpio supratimo. Pavyzdžiui, studijuojant beveik bet kurį lenkišką vadovėlį, kyla klausimas, ar tikrai tas pats karas. "Berlyne ir Maskvoje mes ginčijamės dėl vieno karo, Lenkija ir Baltijos šalys tikriausiai buvo kitame? Gegužės–rugsėjo populiariausios estų, lenkų, lietuvių pavardės yra "Molotovas" ir "Ribentropas", — komentuoja ekspertas.

Paradoksalu, kad "šiandien Vokietijoje ir Rusijoje esantys istorinių įvykių vertinimai, jei visiškai ir nesutampa, tai yra gana artimi".

Kaip primena ekspertas, gegužę Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas ir Miuncheno šiuolaikinės istorijos instituto direktorius Andreasas Viršingas paskelbė straipsnį "Politikos nėra be istorijos", kuris taip pat skirtas 75-osioms Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinėms. Jame Maso požiūris yra toks, kad "numato nedviprasmišką politinį fašistinio režimo atsakomybės pradedant karą vertinimą".

Apie tai taip pat rašo Putinas, tačiau daug išsamiau ir labai argumentuotai, be to, Rusijos vadovo medžiaga sutelkta į daug didesnes užduotis, pažymi Meževičius. Pastebėtina, jo nuomone, kad Rusijos prezidentas atmetė kraštutinumus, visų pirma, nepritarė minčiai "nepritarti TSRS II liaudies deputatų suvažiavimo sprendimui dėl politinio sovietų ir vokiečių susitarimų įvertinimo".

"Kita vertus, "raudonoji linija" yra aiškiai pažymėta. Prezidentas rašo apie inkorporaciją, aiškiai nurodydamas mūsų Vakarų partneriams, kad vadinamosios Estijos, Latvijos, Lietuvos "okupacijos" koncepcija išlieka pusiau akademiniu darbu, kuris niekada nebus pripažintas Maskvoje", — rašo ekspertas.

Pasirodo, pagrindinė straipsnio žinia, pasak Meževičiaus, yra ne praeities analizėje, o būsimo bendradarbiavimo pasiūlyme. Anot eksperto, jis skirtas JAV, Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ir Kinijai — toms šalims, kurios prieš 75 metus kartu su TSRS dalyvavo antihitlerinėje koalicijoje, laimėjo karą ir sudarė sąlygas taikiam gyvenimui.

Pagrindiniai klausimai apie Baltijos šalių "sovietinę okupaciją"

Taip pat, pasak Meževičiaus, temos, kurias Putinas palietė straipsnyje, "turi ryškų baltų specifiškumą".

"Antrasis pasaulinis karas ir Didysis Tėvynės karas prasidėjo Pabaltijyje ir pasibaigė ten (jei neturėsime omenyje Ramiojo vandenyno operacijų teatro). Baltijos jūros regionas yra toks mažas, o ekonominės ir aplinkos apsaugos problemos yra tokios didžiulės, kad mums reikia remiantis diskusijomis istoriniais klausimais pereiti prie praktinio bendradarbiavimo", — rašo ekspertas.

Šią savaitę Putinas paskelbė straipsnį pavadinimu "75-ieji Didžiosios pergalės metai: bendra atsakomybė už istoriją ir ateitį". Rusijos prezidentas išdėstė savo požiūrį į Antrąjį pasaulinį karą, jo priežastis ir suvokimą šiuolaikiniame pasaulyje. Jis taip pat paragino partnerius išsaugoti istorinę tiesą, pagrįstą faktais, ir savikritiškai bei nešališkai aptarti praeities įvykius.